Jei iš Valstybės saugumo departamento (VSD) išprašytas ir į Užsienio reikalų ministeriją (URM) nepriimtas D. J. iš tiesų tapo Gruzijos ministro patarėju, jam gresia netekti Lietuvos pilietybės.
Pasirodžius informacijai, kad buvęs VSD direktoriaus pavaduotojas D. J. įsidarbino Gruzijos vidaus reikalų ministerijoje, "Lietuvos žinios" vakar pasidomėjo, ar tokiam savo žingsniui jis gavo specialų Lietuvos Vyriausybės leidimą.
Pilietybės įstatymas numato, jog be Vyriausybės leidimo įsidarbinus ne Europos Sąjungos šalies valstybės tarnyboje arba įstojus į karo tarnybą netenkama Lietuvos pilietybės.
Leidimų dirbti kitos šalies valstybės tarnyboje ar tarnauti kariuomenėje Lietuvos piliečiai prašo itin retai. Per metus pasitaiko vienas ar du tokie atvejai.
Prašymo negavo
Visus su minėtais leidimais susijusius formalumus pavesta tvarkyti Vidaus reikalų ministerijai (VRM). Kaip vakar LŽ sakė VRM Viešojo saugumo departamento direktorius Alvydas Šakočius, D. J. prašymas leisti dirbti Gruzijos VRM nėra gautas.
Pranešama, kad buvęs aukštas VSD pareigūnas įsidarbino Gruzijos vidaus reikalų ministro Ivane Merabišvilio patarėju.
Piliečio prašymą ir dokumentus mūsų šalies VRM privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų. Siekdama nustatyti, ar dėl tarnybos, kurioje asmuo prašo leidimo dirbti ar tarnauti, nebus pažeisti Lietuvos interesai, VRM surenka informaciją iš kelių ar net keliolikos institucijų.
Paprastai paklausimai siunčiami Policijos departamentui, URM, Krašto apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms, "Sodrai", VSD. Šiuo pagrindu VRM rengia Vyriausybės nutarimo dėl leidimo tarnauti kitos valstybės karo tarnyboje ar dirbti kitos šalies valstybės tarnyboje projektą. Laiku negavus atsakymų iš valstybės institucijų ir įstaigų, kurioms buvo išsiųsti paklausimai, vidaus reikalų ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu prašymo nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Apie Vyriausybės priimtą nutarimą pilietis turi būti informuotas per tris darbo dienas nuo jo įsigaliojimo dienos.
Spalvinga praeitis
43 metų D. J. yra baigęs Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Darbinė biografija - nuo pramoginės radijo stoties laidų vedėjo iki diplomatinės, vėliau - slaptosios tarnybos. VSD direktoriaus pavaduotoju jis dirbo penkerius metus. Iš einamų pareigų D. J. atleistas rugpjūtį prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretu. Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas nepatenkino jo prašymo grąžinti į darbą URM.
D. J. išgarsėjo dar praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio pabaigoje. Būdamas komjaunimo aktyvistas jis pasmerkęs pirmojo viešo antisovietinio mitingo, vykusio Vilniuje prie A.Mickevičiaus paminklo, dalyvius.
Susikompromitavo pats
Visu "gražumu" D. J. atsiskleidė 2006-ųjų rudenį po VSD pareigūno Vytauto Pociūno žūties Breste. Tai patvirtina po šio tragiško įvykio atliktas parlamentinis VSD veiklos tyrimas. Jo išvadoje teigiama, kad "VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas D. J. viešai neetiškai kalbėjo apie žuvusį departamento pareigūną (Vytautą Pociūną)". Išvadoje taip pat rašoma, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto gauta medžiaga "leidžia teigti, jog dėl nesklandumų, kilusių VSD valdybos veikloje, kuriai vadovavo V.Pociūnas, didelę atsakomybės dalį turėtų prisiimti VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas D. J., kuravęs šią valdybą, bei VSD generalinis direktorius A.Pocius. Įvertinant įvykių ir informacijos visumą, galima daryti prielaidą, kad V.Pociūnas buvo pašalintas iš atsakingų VSD pareigų norint pristabdyti jo atliekamus svarbius tyrimus transporto ir energetikos sektoriuose šalies nacionalinio saugumo aspektu."
2008-ųjų gegužę D. J. pralaimėjo bylą prieš žurnalistus, kuriuos buvo padavęs į teismą dėl esą klaidingos informacijos, susijusios su V.Pociūno žūtimi, paskelbimo. Už moralinę žalą D.J. norėjo prisiteisti 100 tūkst. litų.
Raimonda Ramelienė
