Atlikęs bausmę V. Antonovas suprato, kad nebegali konkuruoti su Lietuvą valdančia nauja žiauria nusikaltėlių karta ir nebesivėlė į kruvinas kovas, pražudžiusias seną bendražygį A. Skarulį.
Iš nelaisvės namo į Šiaulius V. Antonovas grįžo 1986-aisiais.
Kol jis dairėsi, kuo užsiėmus, 1989 metais namo parvyko ir A. Skarulis. Dėl to, kad jau buvo teistas už spekuliaciją, A. Skarulis buvo nuteistas kalėti metais ilgiau už V. Antonovą. Be to, lageryje nesėkmingai mėgino pabėgti ir todėl „užsidirbo“ dar dvejus metus.
Kaip tik prasidėjo kooperatyvų, po to – santvarkų kaitos, privatizacijos era. Svajojęs apie gyvenimą kapitalistinėje santvarkoje A. Skarulis nusivylė supratęs, kad nepajėgsiąs vystyti verslo.
Jis prisišliejo prie Šiauliuose greitai turtėjančio stambaus komersanto Egidijaus Šimkaus. Iš pastarojo gavęs lengvąjį automobilį ėmė dirbti verslininko asmens sargybiniu, tačiau buvusio boksininko ambicijos buvo kur kas didesnės. A. Skarulis ėmė kalbinti Mafijos tėvą padėti sunaikinti Šiauliuose įtakingiausią Princų grupuotę ir perimti viso regiono nusikalstamo pasaulio kontrolę.
Prasidėjo karas
Šįkart V. Antonovui nuojauta kuždėjo nesivelti į nelygią kovą, todėl jis atsisakė jungtis prie A. Skarulio likdamas įvykių stebėti iš neseniai vestos žmonos sodo namelio, kuriame apsistojo Šiaulių rajone. Buvusį bendražygį – Mafijos tėvą – nepelnytai išvadinęs bailiu, A. Skarulis vienas pats pradėjo karą.
Pirmiausia jis pažadėjo darbdaviui, kad kol jis gyvas, niekam duoklių mokėti nereikėsią.
Deja. 1991-ųjų vasarą į E. Šimkaus namą, kur nuolat būdavo ir A. Skarulis, buvo įmesta granata. Po to per pusmetį pavogti net du šio verslininko automobiliai.
Atsakomas ėjimas įvykdytas 1992 metų vasario 23 dieną. Tądien samdomas žudikas, patykojęs prie namų, peršovė Princų grupuotės lyderį Vladą Baranauską. Sunkiai sužeistu stuburu imtynininkas Baranis visgi sugebėjo nuginkluoti ir pargriauti užpuoliką. Grasindamas pirštais išlupti akį, V. Baranauskas sužinojo, jog žudiką, kalėjusį kartu su A. Skaruliu, pastarasis ir pasamdęs už 50 000 rublių. Kol V. Baranauskas gulėjo ligoninėje, buvo sudegintas jo automobilis.
Siūlė apsaugą
Priešininkai nevertė ilgai laukti atsako. Kovo 1-ąją galinga bomba suniokojo E. Šimkaus namą. Tik per stebuklą niekas nenukentėjo. Dar po mėnesio, balandžio 26-ąją, Šiauliuose važiuojantį verslininko padovanota „Volga“ A. Skarulį prisivijo „Vaz“ markės automobilis. Iššokęs žudikas paklausė vyro, ar jis tikrai A. Skarulis, ir paleido į jį automato seriją, nukaudamas vietoje. Žudikas nesurastas, o nusikaltėliai po to surengė derybas ir šis karas Šiauliuose pasibaigė.
1992-aisiais policija buvo dar silpna, masiškai buvo vykdomas reketas. Supratęs, kad Šiaulius nusikaltėliai pasidaliję įtakos zonomis ir naujokų geruoju neįsileis, V. Antonovas pamėgino užsiimti reketu Šiaurės Lietuvos provincijoje.
1992-aisiais V. Antonovas, lydimas trijų jaunesnių raumeningų bičiulių, pradėjo važinėti lengvuoju automobiliu po Kuršėnus, Biržus, Radviliškį, Rokiškį, Kupiškį ir kitus miestelius, kur nebuvo stiprių grupuočių. Mafijos tėvas ne itin išmanė verslo subtilybes, todėl užsukdavo ne tik į privačias, bet ir į valstybines įmones, kur prisistatinėjo garsiu bei įtakingu Mafijos tėvu, galinčiu parūpinti verslo apsaugą bei ramų gyvenimą ne už ačiū, o už menkus 10 procentų. Tačiau net užsiimant duoklių rinkimu reikia bent minimaliai išmanyti ekonomiką. Paklausti, ar jie tų procentų nori nuo pelno ar nuo apyvartos ir kaip valstybinėje įmonėje įteisinti duoklę, Mafijos tėvas su sėbrais pasimesdavo.
Žmoną iškeitė į meilužę
Nieko nuostabaus, kad visi reketuojami valstybinių įmonių direktoriai ėmė skųstis policijai, todėl gauja laisvėje neišsilaikė nė metų.
1994-aisiais Aukščiausiasis teismas reketininkams paskelbė nuosprendį. V. Antonovas ir vėl visus kaltinimus kategoriškai neigė, tikino siūlęs apsaugoti nemokamai, tačiau už turto prievartavimą buvo nuteistas kalėti 7 metus. Alytaus griežto režimo kolonijoje jis pavyzdingai dirbo virtuvėje, todėl laisvę atgavo po trejų metų.
Į V. Antonovo sodo namelį kartą užsuko tuomet vos pilnametystės sulaukusi Rima, kuri, prisistačiusi žurnaliste, mafijos tėvui pasakė norinti pasikalbėti. „Interviu“ su kone 40 metų vyresniu vyru baigėsi lovoje.
V. Antonovo žmona, žinoma, su meiluže nesitaikstė. Pora išsiskyrė, Rima vyrą parsivedė į tėvų namus, esančius netoli Mafijos tėvui daug sentimentų keliančio Gėluvos ežero.
Vėl paslaptingas gaisras
Rimos tėvai buvo nepatenkinti jiems patiems kone į tėvus tinkančiu žentu ir... prisišnekėjo. Vieną naktį, kai V. Antonovo nebuvo uošvių name, jis paslaptingai užsiliepsnojo!
Tai dar ne viskas – sudegėlių laukė antras akibrokštas. Po to, kai Rima su V. Antonovu išsikraustė į nuomojamą butą Šiauliuose, išaiškėjo, jog prieš gaisrą Rima namą buvo paslapčia nuo tėvų apdraudusi. Žinoma, būta įtarimų, kad pastatas padegtas tyčia, tačiau Mafijos tėvas kategoriškai paneigė prikišęs nagus ir reikalas liko neįrodytas.
Mafijos tėvo, kaip nusikaltėlio, veikla baigėsi visiškai ne romantiškai – 2000-aisiais V. Antonovas buvo trečią kartą nuteistas už tai, kad su dviem sėbrais apvogė keliolika kaimyninių sodų namelių. V. Antonovas, kaip įpratęs, kaltę neigė iš paskutiniųjų, bet teismas ir vėl nepatikėjo Mafijos tėvu – nuteisė kalėti 3 metus.
Daugiavaikis tėvas
Kalėdamas tardymo izoliatoriuje V. Antonovas susituokė su Rima. Vieno ilgalaikio pasimatymo kolonijoje metu sutuoktiniai pradėjo dukrą Liudą Kotryną, kuriai dabar 11 metų.
Iš viso Vidas ir Rima Antonovai susilaukė 6 vaikų. Be Liudos Kotrynos šeimoje auga 8 metų Ana Marija, 7 metukų Vidas Zenonas, dar bėgioja metais jaunesnė Karolina Erika. Prieš 5 metus buvo gimęs Jonas Zenonas, tačiau besilaukdama Rima vartojo medikų skirtus stiprius vaistus nuo epilepsijos. Tikriausiai dėl to mažylis pasaulį išvydo stipriai apsigimęs ir netrukus mirė.
Tačiau prieš metus, net sunku patikėti, V. Antonovas su žmona susilaukė Aleksandro Michailo – metų pyplys jau stojasi vaikščioti.
Su Rima pagyvenęs Šiauliuose, Naujoje Akmenėje, Baisogaloje, Mafijos tėvas suprato, kad jis negali gyventi be gamtos. Radviliškio rajone V. Antonovas nusipirko pigią apleistą sodybą, kurią apsitvarkė ir dabar joje leidžia vasaras su savo gausia šeima bei aukle, auginančia savo 3 vaikus.
Išdavikės – nelaimingos
Pareigūnai ir valdininkai mėgino kabinėtis prie Antonovų, buvo juos apšmeižę, bet sutuoktiniai dėl to bylinėjosi ir laimėjo. V. Antonovas džiaugėsi pirmą kartą gyvenime pasiekęs pergalę prieš pareigūnus, nes šįkart jis teisme gynėsi ne kaip Mafijos tėvas, o kaip vaikų, kuriuos labai myli, tėvas. Dabar jis laimingesnis už daugelį bendraamžių ir jį gaudžiusių pareigūnų.
Mafijos tėvo gaują 1973 metais tikriausiai išdavusi ir atsakomybės už plėšimus išvengusi Birutė irgi netapo laiminga. Kol V. Antonovas kalėjo, ji įjunko į narkotikus, buvo du kartus nuteista, o dabar moteris yra mirusi.
V. Antonovas mano, kad juos išdavė ne tik Birutė, bet ir kita jo meilužė – Virga, šiuo metu gyvenanti Šiaulių rajone. Beje, jos šeimyninis gyvenimas nenusisekęs. Vyras girdėjo, kad kriminalistai merginai parodė nuotraukas, kuriose buvo įamžintos V. Antonovo paleistuvystės. Sukrėsta Virginija atkeršijo už sudaužytą širdį papasakodama apie jai žinomus gaujos darbus bei planus. Atlikęs pirmąją bausmę V. Antonovas susitikinėjo su Virginija, tačiau užgesusi meilė nebeįsiplieskė.
Milicininkai „prisidirbo“
V. Antonovą tardžiusiems kriminalistams irgi stebėtinai nesisekė. Vienas jų girtas Šiauliuose suvažinėjo žmogų. Pareigūnui pasisekė, kad atvyko kolegos, nes pasipiktinusi minia girtuoklį būtų nulinčiavusi, tačiau ir iš milicijos nedorėlis buvo išmestas.
Bėgantį V. Antonovą peršovęs, „kieto tardymo“ mėgėjas kriminalistas V. Novikas kartą persistengė – sumuštas suimtasis mirė. Nuo teismo kriminalistas išsigelbėjo pats suskubdamas pasitraukti iš milicijos, jo taip pat tarp gyvųjų nebėra.
Tarzaną vaidinęs ir V. Antonovą romantiškam gyvenimui įkvėpęs amerikietis Džonas Veismiuleris – 5 kartus Olimpinis plaukimo čempionas, 67 pasaulio rekordų savininkas – mirė 1984-ųjų sausį, V. Antonovui kalint Sovietų Sąjungos Jakutijos lageryje, kai už grotų spigino 40 laipsnių šaltis...
Kitą savaitę skaitykite apie kažkodėl ignoruojamą temą – nusikaltėlių... madas! Kuo trupai skustų vyrukų mentalitetas, drabužiai ir tatuiruotės skyrėsi sovietmečiu ir dabar, sostinėje ir provincijoje.
Sigitas STASAITIS
Taip pat skaitykite:
Ligoninės apiplėšimas virto legenda (9)
Mafijos tėvo kelias: iš sportiškojo Tarzano į plėšikus (8)
