Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė, kad buvęs Lietuvos banko vadovas Romualdas Visokavičius ir šeši jo bendrai nepadarė nusikaltimo.
Tik vienam jų – Egidijui Gecevičiui skirta piniginė 9 360 litų bauda.
(papildyta 10:50) Paskelbus nuosprendį R. Visokavičius neslėpė susijaudinimo ir džiaugėsi, kad teismas priėmė adekvatų sprendimą: „Nuo pat pradžių buvau įsitikinęs, kad vyksta kažkas absurdiško ir neteisėto. Teko kovoti ir apginti savo garbę ir orumą.“
Išteisintasis tikino, kad byla buvo sufabrikuota politikų ir konkurentų užsakymu.
„Ne veltui teismas nustatė, kad byla pradėta, kai iš skubėjimo ES projektas buvo išskaidytas ir teko kitaip forminti dokumentus“, – sakė R. Visokavičius.
Pasak jo, prie to ir prisikabino FNTT pareigūnai.
Teismas nutarė, kad kaltinamųjų veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, o 20 milijonų litų ES paramos, skirtos žuvų mailiui pirkti, panaudoti pagal paskirtį.
Generalinės prokuratūros atstovas ketina teismo sprendimą skųsti.
Kartu su R. Visokavičiumi į teisiamųjų suolą sėdo Vytautas Petrušonis, Egidijus ir Mindaugas Gesevičiai, Inga Dagytė-Riškė, Ingrida Jasonienė, Albertas Brinkius, Jonas Jacunskis ir Skirmantas Miškinis. Visiems pareikšti įtarimai dėl dokumentų klastojimo bei jų panaudojimo, neteisėtos juridinių asmenų veiklos, papirkimo, kyšininkavimo, pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą. „Laimė, teismas priėmė adekvatų sprendimą. Prokurorams teks atsakyti už nepatvirtintus savo veiksmus”, – po teismo sakė R. Visokavičiaus gynėjai.
Pasak jų, prokuratūra nesugebėjo įrodyti, kad buvo mėginama pasisavinti ES paramą ir klastoti dokumentus. Tyrimo metu nustatyta, kad subūrus organizuotą grupę asmenys užsienyje ir Lietuvoje įkūrė daugybę fiktyviai veikiančių įmonių ir 2009–2010 metais klastodami dokumentus pasikėsino iš ES fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto pasisavinti 20 milijonų litų.
Pareigūnai areštavo bendrovių „Angila“, „Žuvintas“, „Commence“, „Aniro“, „Accabi“, „Prontis“ ir „Brija“, kurios vertėsi žuvų veisimu, sąskaitas, areštavo turtą. Generalinė prokuratūra buvusį Lietuvos banko vadovą ir ambasadorių R. Visokavičių prašė pripažinti kaltu ir skirti jam dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant metams, bei 19,5 tūkstančio litų piniginę baudą.
Pareigūnai įtarė, jog R. Visokavičius, pasinaudodamas savo padėtimi ir pažintimis, galėjo paveikti institucijas, pareigūnus ir politikus, kad organizuota grupuotė neteisėtai gautų milijoninę ES paramą. Nuteisti šioje byloje prašyta ir kitus kaltinamuosius, skiriant jiems laisvės atėmimo bausmes, jų vykdymą atidedant, bei pinigines baudas.
J. Jacunskiui, S. Miškiniui ir A. Brinkiui siūlyta skirti 26 tūkstančių litų baudą. V. Petrušoniui – 19,5 tūkstančio litų baudą, M.Gesevičiui – 15,6 tūkstančio litų piniginę baudą.
I.Dagytei-Riškei – 16,9 tūkstančio litų bauda, o I.Jasonienei – 13 tūkstančių litų bauda.
Kaltinamasis V. Petrušonis teisme neigė padaręs net menkiausių pažeidimų, ir prokuratūrai net nereikėjo pradėti bylos.
Verslininkas skundėsi, kad pradėtas tyrimas sužlugdė jo ir septynių bendrovių, kurios ketino naudoti geriausias ir naujausias technologijas, verslą. Jis negailėjo karčių žodžių žiniasklaidai, kuri demonstravo vaizdo medžiagą su apleistomis fermomis ir pranešė, esą čia turėjo būti auginamos žuvys.
V. Petrušonio teigimu, fermas norėta suremontuoti ir žuvis auginti moderniose patalpose, kurios prilygtų klinikų operacinėms. Perdavus bylą į teismą jos nagrinėjimas strigo – iš pradžių byla grąžinta prokurorams dėl galimų trūkumų, vėliau Aukštesnysis teismas nusprendė, kad byla gali būti nagrinėjama. Vėliau prokuratūra pareiškė nušalinanti jų tirtą bylą išbrokavusią teisėją. Kai byla buvo perduota teismui, nuo jos nagrinėjimo dėl įvairių priežasčių nusišalino trys teisėjai. Šioje byloje kaip liudytojas buvo apklaustas tuometinis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
