Buvęs konservatorių lyderis Seimo narys Vytautas Landsbergis nuogąstauja dėl galimo Rusijos spaudimo, jog dabar per Lietuvos teritoriją vykdomas karinis tranzitas būtų įteisintas ilgalaikiu susitarimu.
"Nerimą nuo birželio mėnesio kelia Rusijos politikų reikalavimai ir pareiškimai, neva "būtina" tuoj pat pradėti derybas dėl karinio tranzito, kadangi "esamas susitarimas" dėl karinių krovinių pasibaigs po dešimt mėnesių", - rašoma trečiadienį (07.23) paskeltame konservatoriaus pareiškime.
"Aišku, jis gali būti ir vėl pratęstas metams, kaip būdavo daroma ligi šiol, bet Rusija vis dar nori gauti papildomų teisių Lietuvoje per ilgalaikę sutartį", - pažymi V. Landsbergis.
Pasak jo, su šiais Rusijos politikų reikalavimais "susiję ir gandai, kad "kažkas atsitiko" po Rusijos Federacinės Tarybos pirmininko Sergejaus Mironovo vizito pas Lietuvos Respublikos prezidentą, kur išties aptarinėtas karinio tranzito klausimas".
"Susitarimai už uždarų durų, įvykę ar tik vaizduojami, nežinomo svorio galimi privatūs pažadai vėl šmėkščioja lyg atgiję praeities šešėliai", - pareiškime teigia buvęs konservatorių lyderis.
Jis ragina valstybės vadovus šiuos šešėlius "prasklaidyti viešumu" ir neturėti iliuzijų, kad iki Lietuvos visateisės narystės Europos Sąjungoje ir NATO Rusija atsisakys "primesti Lietuvos Respublikai ką nors nepageidautina".
"Tokios būtų sutartys dėl Rusijos karinio tranzito į Karaliaučių-Kaliningradą, ko 1993-1994 metais, nepaisant ypatingo išorės spaudimo ir neypatingo Lietuvos valdžios atsparumo, vis dėlto pavyko išvengti", - rašo V. Landsbergis.
V. Landsbergis praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje buvo vienas iš Lietuvos nacionalinio atgimimo iniciatorių, o dešimtojo dešimtmečio pradžioje, vadovaudamas Atkuriamajam Seimui, buvo faktiniu valstybės vadovu.
Nuo 1993 metų vadovavęs Tėvynės sąjungai (Lietuvos konservatoriams), šių metų gegužę jis atsisakė dalyvauti partijos pirmininko rinkimuose.
Savo pareiškime buvęs konservatorių lyderis nenurodo konkrečių Rusijos politikų ar pareigūnų pavardžių, kurie būtų reikalavę pasirašyti ilgalaikę sutartį dėl karinio tranzito.
Dėl galimo Rusijos spaudimo pasirašyti ilgalaikę karinio tranzito sutartį V. Landsbergis įspėjo ir pernai lapkritį.
Prieš metus Palangoje su Lietuvos krašto apsaugos ministru Linu Linkevičiumi susitikęs Rusijos gynybos ministras Sergejus Ivanovas pareiškė, kad Maskvą tenkina dabartinės karinio tranzito per Lietuvą sąlygos.
Tačiau 2002 metų lapkričio viduryje Rusijos Dūmos Tarptautinių santykių komiteto pirmininkas Dmitrijus Rogozinas pareiškė, kad iškilo būtinybė sudaryti naujus susitarimus su Lietuva dėl karinio tranzito.
Tuomet Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos atstovai teigė nematantys reikalo keisti Rusijos karinio tranzito tvarką.
Iki 1993 metų Rusijos karinis tranzitas vyko per Lietuvą pagal tvarką, nustatytą buvusios SSRS kariuomenės išvedimui iš susivienijusios Vokietijos.
Jau devyneri metai Rusijos karinis tranzitas per Lietuvą vyksta pagal Lietuvos nustatytas pavojingų krovinių vežimo per Lietuvos teritoriją taisykles. Tų taisyklių taikymas Rusijai, nustatytas abiem šalims pasikeitus notomis, automatiškai kasmet pratęsiamas.
Kariniu tranzitu Lietuvoje laikomas karinių komandų, ginkluotės, technikos, materialinio aprūpinimo krovinių vežimas, kai siuntėjas arba gavėjas yra užsienio valstybės karinė institucija.
Išskirtiniais atvejais per Lietuvos teritoriją galima vežti ginkluotus užsienio karius ir karinę techniką, bet kiekvienu atveju leidimą tam turi duoti Seimas, o tarpininkauti - Jungtinės Tautos ar kitos tarptautinės organizacijos, kurių narė yra Lietuva.
Šiuo metu Kaliningrado srityje yra dislokuota 20-25 tūkst. Rusijos karių, tačiau prieš dešimtmetį jų ten buvo apie dešimtį kartų daugiau.
BNS
