K. Kriščiūnas nuteistas už tai, kad, pasinaudojęs savo kaip vicemero įtaka, siekė turtinės naudos ir davė neteisėtus nurodymus „Panemunės butų ūkio“ direktoriui Tomui Pilviniui suremontuoti partijos bendražygės visuomeninės padėjėjos Zitos Zalagėnaitės butą iš savivaldybei pavaldžios bendrovės „Panemunės butų ūkis“ lėšų.
Kartu su K. Kriščiūnu nuteista ir Z. Zalagėnaitė, T. Pilvinis, tuometinis „Automobilių stovėjimo aikštelės“ vadovas Algimantas Puidokas ir „Panemunės butų ūkio“ darbuotojas Juozas Rauchas. Jiems taip pat buvo skirtos piniginės baudos. Anksteniu nuosprendžiu visi asmenys buvo išteisinti.
Tačiau Apeliacinio teismo teisėjas Algimantas Valantinas mano, kad byloje pakanka įrodymų visus asmenis pripažinti kaltais.
„Šioje byloje yra daug svaresnis neturtinės žalos padarymas. Tokiais veiksmais Kauno vicemeras pakenkė Kauno savivaldybės įvaizdžiui, tarybos autoritetui, diskreditavo vardą ir „Panemunės butų ūkį“. Jis buvo pagrindinis visų nusikalstamų veikų iniciatorius“, – sakė teisėjas.
Jis pripažino, kad paskirtos bausmės yra griežtos, jos daug kartų didesnės už neteisėtu būdu gautą naudą, tokios baudos skirtos tam, kad asmenys suvoktų, jog neverta daryti tokių nusikaltimų.
Z. Zalagėnaitės buto remontas kainavo daugiau nei 1,5 tūkst. eurų. Be to, už įmonės lėšas buvo nupirktos automobilio padangos.
Pasak teisėjo A.Valantino, T. Pilviniui už piktnaudžiavimą paskirta daugiau nei 9 tūkst. eurų bauda.
„Jis piktnaudžiavo, norėjo palankumo vicemero. Įtraukė savo darbuotoją Juozą Rauchą, šis vykdydamas nurodymus, klastojo dokumentus ir padėjo T. Pilviniui piktnaudžiauti“, – sakė teisėjas.
Z. Zalagėnaitei skirta 3,7 tūkst. eurų bauda, J. Rauchui skirta daugiau nei 2,2 tūkst. eurų bauda, A. Puidokui – daugiau nei 4 tūkst. eurų bauda.
Šis sprendimas dar gali būti skundžiamas Aukščiausiajam Teismui.
„Politizuotas dalykas, dar pasitarsim dėl skundo“, – BNS sakė A. Puidokas. Jis vienintelis buvo atvykęs į Apeliacinio teismo posėdį Vilniuje. Teismas paskelbė, kad iš A. Puidoko tuomet vadovautos įmonės lėšų buvo remontuota asmeninė vicemero mašina.
K. Kriščiūnui būtų tekę mokėti dar didesnę 22 596 eurą baudą, tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad tuometinis politikas tyrimo metu suimtas buvo 30 parų, bauda jam buvo sumažinta daugiau 2 tūkst. eurų. Įvairiais laikotarpiais buvo suimti ir kiti nuteistieji, teismas dėl šios priežasties jiems taip pat sumažino bauda.
Apeliacinio teismo pirmininkas A. Valantinas sakė, kad skiriant bausmes įvertino taip pat ilgai trukusį procesą, nuo nusikaltimų padarymo praėjo 7 metai.
Ikiteisminį tyrimą dėl tuometinio Kauno vicemero K.Kriščiūno galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, veikimo bendrininkų grupėje, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai pradėjo 2011 metų gruodį. Ikiteisminio tyrimo medžiaga atsakingai buvo renkama daugiau nei 9 mėnesius, teigė STT.
2016 metų spalį Kauno apygardos teismas K.Kriščiūną ir kartu su juo teistus asmenis išteisino nenustačius nusikalstamos veikos požymių, tačiau prokuratūra nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui.
Dėl šio nuosprendžio Kauno apygardos prokuratūra parašė Apeliacinį skundą ir kreipės į Apeliacinį teismą. Ji pašo visus asmenis pripažinti kaltais ir skirti jiems baudas. Skundą parašė ir vieno tuomet išteisinto asmens gynėjas. Jis kėlė klausimą, ar buvo faktinis pagrindas pradėti operatyvinį tyrimą. Gynėjas mano, kad operatyviniu būdu gauti duomenys buvo gauti neteisėtu būdu ir prašė dėl to pasisakyti aukštesnės instancijos teismo.
STT yra viešai pareiškusi, kad dažniausias kaltinimas, kurio sulaukia iš savo bylose minimų asmenų – kad atstovaujama kažkieno interesams.
„Vis tik, STT yra apolitiška. Vykdydama ikiteisminius tyrimus Specialiųjų tyrimų tarnyba atskleidžia sunkius, sisteminius, didžiausią žalą valstybei darančius korupcinius nusikaltimus – kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, tarnybos pareigų neatlikimą“, – teigia STT.
