Besistengdama būti paslaugi savo pažįstamiems ir išlepintam sūnui, teisėja Virginija Kazlauskienė sudaužė ne tik savo, bet ir trijų teisėsaugos pareigūnų likimus.
Pusę amžiaus Lietuvoje užsibuvęs sovietmetis jos gyventojų mentalitete paliko įprotį mėginti problemas spręsti per draugus ir pažįstamus. Vienas iš tokių – šiaulietis Edvinas Kazlauskis. Per tris savo gyvenimo dešimtmečius jis pats pasiekęs nedaug, tik Šiaulių universitete įgijęs aplinkosaugininko specialybę, bet didžiavosi savo motina – Šiaulių apylinkės teismo teisėja, puikiai mokančia per pažintis spręsti problemas. Ir tai nestebina, nes teisėjai Lietuvoje gali daug.
Prašė nebausti
Štai prieš metus kitus E. Kazlauskis vairuodamas pažeidė eismo taisykles, o sustabdytas policininko, pirmiausia puolė skambinti motinai. Kur tu matęs, kad įtakinga motina Lietuvoje atsisakytų padėti bėdos ištiktam savo vaikui? Taigi teisėja V. Kazlauskienė sūnui paliepė telefono ragelį perduoti policijos patruliui V. P., o šio ėmė saldžiu balsu prašyti nevykdyti savo pareigų – nerašyti protokolo jos sūnui E. Kazlauskiui, kad nereikėtų mokėti baudos.
Nors teisėja telefonu negalėjo atsilyginti policininkui ir juolab priversti jį nusikalsti, betgi koks mūsų šalies policininkas norės pyktis su įtakingų teisėjų klanu? Juk nežinai, kada pačiam gali teisme prireikti ryšių ar pagalbos... Todėl patrulis V. P. paleido išsišiepusį E. Kazlauskį nenubaustą.
Nepraėjo nė metai, o sūnus motinos pagalbos šaukėsi dar kartą – tik šįsyk žymiai labiau išsigandęs. Mat pernai balandžio 20-ąją teisėja V. Kazlauskienė apstulbo išgirdusi, kad jos Edviną sulaikė kriminalistai. Ne tik sulaikė, bet ir ruošia kaltinimus organizavus plėšimus, todėl jau spausdina prašymą teismui sankcionuoti E. Kazlauskio suėmimą.
Maldavo nesuimti
Teisėjai V. Kazlauskienei, žinoma, nebuvo sunku sužinoti, kas iš kolegų spręs dėl jos sūnaus suėmimo. Ji nedelsdama nuskubėjo į kolegės kabinetą ir neoficialiai paprašė pasigailėti jos atžalos, nepasirašyti suėmimo sankcijos.
Nors Lietuvoje priimta, kad bendradarbis padėtų kolegai, bet, susipažinusi su V. Kazlauskienės sūnelio dosjė, „Akistatos“ žiniomis, kolegė teisėja išsigando ir labai apdairiai pasielgė – atsisakė padaryti ko prašyta. Nes E. Kazlauskį suimti priežasčių buvo daugiau negu užtenkamai.
E. Kazlauskis norėjo smagiai gyventi, bet baigęs universitetą sugebėjo susirasti tik kukliai apmokamą valdišką tarnybą Šiaulių visuomenės sveikatos centre. Visuomenės sveikatos saugos kontrolės vyriausiojo specialisto alga jis nebuvo patenkintas, tad sugalvojo, kad pinigų prisidurs subūręs keleto plėšikų gaują. Tenka pripažinti, E. Kazlauskis – sumanus organizatorius, o ir užuosdavo gerą grobį. Manoma, kad apie turtingus smulkiuosius verslininkus jis galėjo sužinoti darbe, kompiuteryje patyrinėjęs viešai neprieinamą smulkaus verslo duomenų bazę.
„Akistatos“ žiniomis, teisėjos sūnaus gauja apiplėšė mažiausiai 4 verslininkus. Beje, vienas jų – geras paties E. Kazlauskio pažįstamas. Kaip ir priklauso rimtam gaujos vadeivai, pats E. Kazlauskis plėšti neidavo, o tik vadovavo.
Jo pasiųsti du plėšikai (vienas – apsivilkęs policininko uniformą) 2009-ųjų gruodžio 17-ąją, apie penktą valandą dienos, paskambino į nuosavo namo Šiauliuose, Biržų gatvėje, duris. Per durų akutę pamačiusi policininką, 46 metų namo savininkė – pavažinėtų automobilių pardavėjo žmona – atrakino durų spyną... Po minutėlės moteris jau gulėjo surišta lipniąja juosta. Prieš išsinešdindami plėšikai pagrobė 48 300 eurų, 2200 litų grynais pinigais ir juvelyrinių papuošalų, įvertintų maždaug 5000 litų.
Plėšikams sekėsi
Puikus grobis, ar ne? Pakerėti sėkmės E. Kazlauskio plėšikai vėl plėšti išsiruošė po poros mėnesių, 2010-ųjų vasario 25-ąją. Šįkart du plėšikai Šiauliuose įsiveržė į butą Vilniaus gatvėje. Įsibrovėliai namie buvusią 54 metų moterį – verslininko žmoną – surišo lipniąja juosta ir pavogė 19 000 eurų bei 8600 litų grynaisiais.
Trečias apiplėšimas – 2010 metų birželio 17-ąją. Į privataus namo Šiaulių priemiestyje Vinkšnėnuose duris pasibeldė du nepažįstami vyrai. Vienas iš jųdviejų vėl vilkėjo policininko uniformą. Ten gyvenančio verslininko namie nebuvo, tik jo žmona. Šią „policininkas“ su sėbru surišo lipniąja juosta ir su klykiančiu iš baimės vaiku uždarė kambaryje. Po to įsibrovėliai per kelias sekundes slaptavietėje surado 2640 eurų ir laikrodį su briliantais, kainuojantį net 16 000 litų, o tada dingo – gerokai anksčiau negu atvyko policija.
Demaskavo apiplėštasis
Apiplėštas verslininkas labai teisingai įtarė, kad plėšikus bus užsiundęs E. Kazlauskis, tad bandė su juo vyriškai kalbėtis, bet nieko nepešė – tas neprisipažino. Atvirkščiai, E. Kazlauskis pats kreipėsi į policiją, kad neva buvęs užpultas ir apiplėštas. Tuomet verslininkas savo įtarimais tyliai pasidalino policijoje. Kriminalistai E. Kazlauskį ir jo draugus ėmė sekti.
To nežinodami, tie patys E. Kazlauskio užsiundyti du banditai (vienas – „tradiciškai“ su policininko uniforma) 2010-ųjų rugsėjo 8 dieną vėl drąsiai apiplėšė pavažinėtų automobilių prekeivį, gyvenantį nuosavame name Šiauliuose, Palangos gatvėje. Šįkart grobis buvo kuklesnis – „tik“ 6000 JAV dolerių bei 350 litų grynaisiais.
Tad prašydama kolegės nesuimti sūnaus, V. Kazlauskienė aiškiai persistengė. Jo padaryti nusikaltimai tokie sunkūs, kad kriminalistai kaip reikiant išnagrinėjo E. Kazlauskio praeitį – nepraleisdami pro akis ir su plėšimais nesusijusių, bet vis vien neteisėtų dalykų.
Savas kailis – brangiausias
Neteisėtų poelgių nustatyta nemažai, todėl netrukus baudžiamoji byla buvo iškelta ir pačiai teisėjai V. Kazlauskienei – už tai, kad ji piktnaudžiavo tarnyba, kad prašė kolegės neatlikti savo pareigų ir nesuimti jos iki ausų prisidirbusio sūnaus.
Savi marškiniai arčiau kūno. Kai prokurorai prispaudė uodegas ne tik sūnui, bet ir motinai, V. Kazlauskienė, gelbėdama savo kailį, paaukojo svetimus – ėmė ir papasakojo apie savo prašymus pažįstamiems teisėsaugos pareigūnams.
Po to buvo iškeltos net kelios baudžiamosios bylos. Pirmoji – policijos patruliui V. P., kuris, kaip pamenate, teisėjos paprašytas paleido nenubaudęs eismo taisykles pažeidusį E. Kazlauskį.
Negana to, sužinota, kad V. Kazlauskienė padėjo išvengti tokios pat bausmės už eismo pažeidimą ir savo pažįstamam K. J., kai pastarojo administracinė byla buvo perduota teismui. Tąkart K. J. paprašė V. Kazlauskienės pagalbos, žadėdamas atsilyginti, o teisėja jo prašymą perdavė tą bylą nagrinėti gavusiam bendradarbiui teisėjui Žilvinui Astrauskui. Šis priėmė K. J. palankų sprendimą ir paskyrė mažesnę nuobaudą, o pats dabar „užsidirbo“ baudžiamąją bylą.
Galiausiai nustatyta, jog V. Kazlauskienė, siekdama padėti dar vienam pažįstamam asmeniui, galimai papirko net tuometinį Telšių rajono apylinkės teismo pirmininką Rimantą Žilevičių, kad jis paskirtų dar vieno V. Kazlauskienės pažįstamo bylą jos pageidaujamai teisėjai. Už šią paslaugą V. Kazlauskienė R. Žilevičiui, kaip įtariama, atsilygino. Kai visu tuo ėmė domėtis specialiosios tanybos, R. Žilevičius pasiprašė atleidžiamas iš posto, nė nelaukęs Teisėjų etikos ir drausmės komisijos vertinimo. Tuomet pranešta, jog jis atsistatydino, kai viešumon iškilo jo tarnybinis nusižengimas, kad teismo vadovas pažeidė galiojančią bylų skirstymo tvarką.
Laukia nuosprendžiai
Tad netrukus prieš teismą stos ne tik plėšikų gauja su E. Kazlauskiu priešakyje, bet ir plėšikų vado motina – teisėja V. Kazlauskienė. Tiesa, šiandien ji jau tik buvusi teisėja. Mat spėjo laiku pasiprašyti prezidentės atleidžiama savo noru, todėl dabar sėkminga darbuojasi Šiauliuose advokate.
Na o nesąžiningai kolegei padėję teisėjai Ž. Astrauskas su R. Žilevičiumi ne tik turėjo nusivilkti teisėjų mantijas, bet irgi bus teisiami. Buvęs policijos patrulis V.P. – taip pat.
Ir daryk po to žmonėms gera...
Sigitas STASAITIS
