Šv. Elenos sala, kažkada buvusi svarbi pusiaukelės stotelė anglų laivams plaukiant į Pietų Afriką, dar kartą buvo nuskriausta buvusių valdytojų. Salą, kur buvo kalinamas Napoleonas Bonapartas, ir 6 500 jos gyventojų Britanija pasmerkė atskirčiai, atmesdama planus įrengti ilgai lauktą oro jungtį.
Gyvybiškai priklausoma nuo susisiekimo, Šv. Elenos sala niekada neturėjo oro uosto ir buvo pasiekiama laivu, kursuojančiu iš Kardifo į Pietų Afrikos Respubliką. Tačiau pastarajam netikėtai sugedus 1999 m., sala mėnesius buvo atkirsta nuo išorinio pasaulio.
Oro uostą buvo planuota įrengti dešimtmečius. Tačiau neišvengta logistinių kliūčių: artimiausia didesnė sala yra daugiau nei už 1000 kilometrų ir kiekvienas į salą skrendantis orlaivis turėtų būti pakankamai didelis, kad galėtų reikalui esant pakreipti kursą į Pietų Afriką, jei sala būtų kaustoma rūko. O tai priverstų naudoti didesnius orlaivius, nei salai iš tikrųjų reikia.
Buvę kolonizatoriai neseniai pareiškė neketiną daugiau remti susisiekimo atnaujinimo nei oru, nei vandeniu. Taip kažkada ištikimi buvę kolonijos gyventojai atsidūrė tikrame Atlanto kalėjime.
