Šiandien visoje šalyje - Lietuvos karių dienos iškilmės: skambės maršai, žygiuos kariai, bus aukojamos šventos Mišios. Valdžios vyrai garsiai kalbės, kad būti kariu ir ginti savo tėvynę - kiekvieno mūsų šalies vyro šventa pareiga. Tačiau tik reto kurio valdininko ar Seimo nario sūnus yra pabuvojęs Lietuvos kariu.
Vienų - per jauni, kitų - ligoti, trečių - studentai. Dėl nestatutinių santykių baimės išvengti kariuomenės stengiasi ir paprastų šalies piliečių vaikai. Šiek tiek daugiau nei prieš du mėnesius sūnų karį palaidojusi mama sakosi palaikanti tuos, kurie vengia tarnybos kariuomenėje. Vis dėlto valdžios vyrai tikina, kad tarnauti kariuomenėje - garbė.
Sūnūs netarnavo
Laikinai einantis krašto apsaugos ministro pareigas Linas Linkevičius augina dvi dukras, todėl jo vaikai pademonstruoti meilės tėvynei tarnaudami kariuomenėje negalės. Tačiau jo pavaduotojo Jono Gečo sūnus 27 metų Julius jau yra nemažai pasiekęs kaip profesinės karo tarnybos karys. Lietuvos kariuomenės vado Valdo Tutkaus sūnus - dar gimnazistas. Seimo Pirmininko Artūro Paulausko vyresnieji sūnūs kariuomenėje, kaip ir jų tėvas, netarnavo. Vienas sūnų dar mokosi aukštojoje mokykloje, kitas - doktorantūroje. Seimo Pirmininkas kariuomenėje netarnavo dėl tos pačios, nuo kariuomenės beveik visais laikais gelbėjusios priežasties, - mokėsi aukštojoje mokykloje.
Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius taip pat sakėsi armijoje beveik netarnavęs. Sudėjus visas pratybas ir mokymus išeitų apie 8 mėnesius tarnybos tuometinėje sovietų armijoje. Jo 24 metų sūnus Tadas kol kas nuo tarnybos taip pat „pasislėpė“ - aukštojoje mokykloje įgijo statybininko amatą. R.Taraškevičius teigia, kad nesistengtų sūnų „išsukti“ nuo tarnybos, kadangi tarnauti reikia ne kokioje nors svetimoje šalyje, o šalia namų. Pasak mero, kariuomenė vyrui nieko bloga neatneš.
Atžalos studijuoja
Klaipėdiečio Seimo nario Vaclavo Stankevičiaus sūnui Aleksejui 23 metai, tačiau kariuomenėje netarnavo, nes tebestudijuoja. Seimo narys tikino, kad jei pagal įstatymą sūnui tektų eiti į kariuomenę, jokių problemų nekiltų. Privalėtų tarnauti. Pats kariuomenės duonos neragavo, nes studijos Klaipėdos jūreivystės mokykloje buvo užskaitytos kaip tarnyba.
Dvidešimtmetis klaipėdiečio europarlamentaro Eugenijaus Gentvilo sūnus Simonas taip pat netarnavo kariuomenėje. Šiuo metu Oslo universitete studijuojančiam sūnui E.Gentvilas būtų padėjęs išsisukti nuo sovietų armijos, bet ne nuo Lietuvos kariuomenės. Nors pats tarybinėje armijoje netarnavo, žino, jog ji siejasi su ištrėmimais toli nuo tėvynės ir nestatutiniais santykiais.
Namai - per arti
Seimo nario Vytautas Čepo 29 metų sūnus Lietuvos kariuomenėje irgi netarnavo, nes mokėsi Vilniaus universitete. Tačiau pats V.Čepas trejus metus tarnavo toli nuo namų ir po vandeniu. Nepaisant klaikių prisiminimų, Seimo narys teigė, kad kariuomenė tikram vyrui nekenkia. Jis tvirtino nesuprantąs tokios tarnybos kaip Lietuvoje. „Viskas taip arti, kad kareivis užuodžia, kaip mama pyragą kepa, ir užsinori namo. Kokia čia tarnyba?“ - klausė parlamentaras. Statutiniams santykiams, pasak V.Čepo, trukdo tai, kad Lietuvoje visi giminės. Dėl to kariuomenėje pašlyja drausmė. Jo nuomone, reiktų kurti bendrą Baltijos šalių kariuomenę. Tada tarnyba turėtų kažkokią prasmę.
Netarnavo kariuomenėje ir vieno iš galimų kandidatų į naujuosius krašto apsaugos ministrus Gedimino Kirkilo sūnus. Jis tarnauti negali dėl įgimtos traumos. G.Kirkilas „Klaipėdai“ tvirtino, jog pats tarybiname laivyne atitarnavo trejus metus ir mano, kad kariuomenė - puiki vyriškumo mokykla. Prievolė buvo tarnauti tarybinėje kariuomenėje, o tarnauti Lietuvai yra garbė.
Lydi praeitis
Beveik visi kalbinti žinomi valstybės veikėjai mano, kad nenoras tarnauti Lietuvos kariuomenėje yra sovietinio paveldo reikalas. Žmonės taip įbauginti joje klestėjusių nestatutinių santykių, kad tai prisimena iki šiol. Pašnekovai neneigia, kad kartais to pasitaiko ir Lietuvos kariuomenėje, tačiau ne taip masiškai ir ne tokiu mastu kaip tarybinėje kariuomenėje. G.Kirkilas mano, kad, artėjant prie NATO standartų, sąlygos tarnauti gerėja, o nestatutiniai santykiai apskritai išnyks.
Nors pastaraisiais metais Lietuvos kariuomenės reitingai vis auga, ne visi jaunuoliai veržiasi tarnauti. Šiuo metu vien Klaipėdoje ieškomi 36 šauktiniai, vengiantys ne tik tarnybos, bet netgi apsilankymo karo prievolininkų atrankos komisijoje. Tikimasi, kad viešai skelbiamos jų pavardės ir grasinimai baudomis juos ištrauks iš „pogrindžio“.
Išvyksta į užsienį
Klaipėdos miesto savivaldybės karo prievolininkų atrankos komisijos pirmininkas Alvydas Andrijauskas tikino, kad po tokių pareiškimų į komisiją ateina vos 10 procentų ieškomų jaunuolių. Pasak pirmininko, didžioji dalis paieškomųjų yra išvykę į užsienį arba išplaukę į jūrą. Vieni laimės ieškoti, kiti - norėdami išsisukti nuo kariuomenės. Tačiau šiems jaunuoliams anksčiau ar vėliau pasirodyti Karo prievolės tarnyboje vis vien teks. Mat norėdami įsidarbinti, darbdaviui privalo pateikti dokumentą ir iš šios institucijos. Kai jie ateis to dokumento, gali būti ir nubausti bauda iki 200 litų. Kartais taikoma ir baudžiamoji atsakomybė.
Jau dvejus metus tebevyksta teismai dėl 500 litų baudos jaunuoliui, piktybiškai neišvykstančiam tarnauti. Jaunuolis save vadina jehovistu. Tokiems siūloma pusmečiu ilgesnė alternatyvi tarnyba, pavyzdžiui, sanitarų darbas slaugos įstaigose. Tačiau pasirinkusieji alternatyviąją tarnybą taip pat privalo dėvėti uniformą, gyventi kareivinėse ir pagal statutą. Todėl ši tarnyba nėra populiari. Būtent gyvenimo kareivinėse ir nestatutinių santykių kariuomenėje yra baiminamasi labiausiai.
Neteko sūnaus
Rugsėjį savo sūnų Vaidotą palaidojusi Klaipėdos apygardos teismo teisėja Eugenija Morkūnienė iki šiol negali atsipeikėti nuo patirtos tragedijos. Ji yra įsitikinusi, kad sūnų pražudė nestatutiniai santykiai Lietuvos kariuomenėje: jis arba buvo nužudytas, arba privestas iki savižudybės. Visada svajojęs savo gyvenimą susieti su kariuomene Vaidotas pabuvojo savanoriu, o pradėjęs privalomąją karinę tarnybą buvo pagerbtas už puikius pasiekimus ir pastangas.
Jo mama dienraščiui „Klaipėda“ pasakojo, kad sūnus vis liūdnesnis darėsi jam patekus į Karinių jūrų pajėgų dalinį. E.Morkūnienė mano, kad visada geriausio rezultato siekęs sūnus buvo per geras kariuomenei - jam sekėsi ir kažkam tai nepatiko. Prasidėjo pavydas, patyčios. Tarnyboje buvo sužinota, kad vaikino motina teisėja. E.Morkūnienė įsitikinusi, kad sūnui kentėti teko ir dėl to. Pašlijus sveikatai, mamos pastangomis Vaidotas iš laivo buvo pervestas tarnauti vairuotoju. E.Morkūnienė teigė, kad vaikinas taip ir nebeatsigavo. Jos žodžiais, kariuomenėje pirmiausiai jis buvo nužudytas psichologiškai, o po to ir fiziškai.
Rugpjūčio 20-osios vakare per vakarinį patikrinimą pasigestas Vaidotas buvo atrastas po 18 dienų, kai jo kūną ties Smiltyne išplovė jūra.
Iki šiol sūnaus raudanti motina teigia, kad nuo pirmosios sūnaus dingimo dienos buvo bandoma įteigti, jog jis dezertyras. Moteris jau tada teigė žinojusi, kad nėra dezertyro motina ir jau praėjus trims paroms po jo dingimo įtarė baisią nelaimę.
Vaidotui dingus, viena iš galimų savavališko pasitraukimo priežasčių Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai nurodė šeimynines problemas. Buvo kalbama, kad vaikinas susipyko su drauge ir slapstėsi pas ją, tačiau jūreivio artimieji šią versiją paneigė.
Karo policijos pareigūnai dėl jūreivio dingimo buvo pradėję ikiteisminį tyrimą. Antras tyrimas buvo pradėtas dėl nestatutinių santykių fakto. Savaitę iki dingimo V.Morkūnas buvo sumuštas ilgiau ištarnavusių neblaivių tarnybos draugų. Tuomet kliuvo ir kitam jūreiviui. Dingimo išvakarėse Vaidotas skundėsi galvos skausmais, kelis kartus lankėsi medicinos kabinete, buvo gavęs raminamųjų vaistų.
E.Morkūnienė mano, kad nusižudyti susirengęs jaunuolis nebūtų ėjęs prašyti medikų pagalbos.
Vis dar nežinanti, kas kaltas dėl sūnaus žūties, teisėja palaiko kiekvieną, kuris stengiasi išvengti tarnybos kariuomenėje.
Dienraštis “Klaipėda” (www.klaipeda.daily.lt)
