Ar turi NATO toliau plėstis į buvusias sovietines respublikas? Tai yra bene svarbiausias klausimas prieš kitą savaitę įvyksiantį aljanso viršūnių susitikimą Bukarešte. Gruzija viliasi, kad jau Bukarešte jai bus pasiūlyta pasirašyti narystės veiksmų planą, tačiau didžioji dalis Europos valstybių nėra tuo garantuotos. Kaip skelbia „Spiegel“, dauguma Vokietijos dienraščių ketvirtadienį bando įpiršti nuomonę, kad NATO neturi erzinti Rusijos.
Jei įsiklausytume į šiandien iš Gruzijos sklindančią retoriką, tai artėjantį Bukarešto viršūnių susitikimą Tbilisis linkęs vertinti kaip gyvenimo arba mirties klausimą. „Ne, ištartą Gruzijai, kai kurie žmonės gali labai aiškiai suvokti kaip savo sėkmę. Jie gali suvokti, kad turi netiesioginę veto teisę visiems NATO priimamiems sprendimams. Jei Gruzija sulauktų neigiamo atsakymo, tai turėtų labai pavojingų bei negatyvių padarinių konfliktų sprendimams“ – teigė Gruzijos užsienio reikalų ministras Davidas Bakradzė. Tuo tarpu JAV bei Europa nesutaria, ar jau Bukarešto susitikime pasiūlyti Gruzijai bei taip pat narystės aljanse siekiančiai Ukrainai pasirašyti narystės veiksmų planą.
Narystės veiksmų planas yra pirmas oficialus žingsnis siekiant prisijungti prie NATO. Nors JAV, Kanada, bei Rytų Europos valstybės, priklausančios NATO, remia Gruzijos bei Ukrainos narystę, tačiau kai kurios Vakarų Europos šalys linkusios vardan gerų santykių su Kremliumi palikti Kijevą bei Tbilisį už aljanso durų. Ypač nervingai į galimą NATO plėtrą reaguoja Vokietija, kuri baiminasi, kad aljanso plėtra neigiamai paveiks bandymus gerinti Europos Sąjungos santykius su Rusija, prie kurios vairo netrukus stos Dmitrijus Medvedevas.
Europiečiai taip pat nerimauja dėl to, kad narystę NATO remia pakankamai mažai Ukrainos gyventojų, o Gruzija niekaip nesugeba išspręsti konfliktų su separatistiniais Abchazijos bei Pietų Osetijos. Rusijos ambasadorius prie NATO Dmitrijus Rogozinas teigė, kad NATO plėtra į Ukrainą ir Gruziją bus prilyginta provokacijai, kuri gali atvesti prie kraujo praliejimo. „Jei Gruzija taps aljanso nare, tai ji šiuos regionus praras amžiams“ – pareiškė D. Rogozinas. Praėjusią savaitę Rusijos parlamentas spaudė V. Putiną pripažinti tiek Abchazijos, tiek Pietų Osetijos nepriklausomybę.
Gruzijos užsienio reikalų ministras trečiadienį teigė, kad Bukarešto susitikimas bus milžiniškas išbandymas NATO aljansui ir ant plauko kabos aljanso vykdomos atvirų durų politikos likimas. Atvirų durų politika reiškia, kad kiekviena Europos demokratija, atitinkanti aljanso keliamus kriterijus, yra laisva įstoti į organizaciją. „Iš visos savo patirties, kurią turime su Rusija, mes supratome, kad efektyviausia su Maskva kalbėti remiantis tvirtais principais, o ne nuolaidžiavimu“ – teigė Gruzijos užsienio reikalų ministras.
Be Gruzijos ir Ukrainos kvietimo prisijungti prie NATO Bukarešto susitikimo metu tikisi sulaukti ir 3 Balkanų valstybės – Kroatija, Albanija bei Ukraina. Tuo tarpu Makedonijos narystės klausimas priklauso nuo to, ar ši sugebės surasti sau naują pavadinimą, kuris būtų priimtinas ir Graikijai, kuri priešingu atveju gali vetuoti Makedonijos narystę. Naujausiame pasiūlyme Makedonija siūlo persikrikštyti į „Makedonijos-Skopjės Respubliką“.
Centro kairiųjų „Süddeutsche Zeitung“ rašo
„Visiškai suprantama, kad Tbilisis daro viską ką gali, kad tik patektų po NATO skėčiu. Tačiau nėra gera idėja Tbilisiui mėginti paversti Bukarešto susitikimą sąskaitų suvedimo diena. Vienas dalykas yra aiškus: nei Gruzija, nei Ukraina nebus pakviestos pasirašyti narystės veiksmų plano.
Dauguma europiečių turi kitų rūpesčių nei Rusijos karinis apsupimas. Veikiau jie skubiai bando įtvirtinti sveikus, darbingus santykius su milžiniška, energijos turtinga kaimyne. Kad tai pasiektų, Europa turi atsižvelgti į Rusijos geopolitinius interesus. Tai jokiu būdu nėra silpnumo ženklas, o greičiau politinė išmintis. Rusija, kuri būtų susaistyta su Europa, turint omenyje ir visus ekonominius bei politinius privalumus, kuriuos ši situacija atneštų, yra žymiai mažesnis pavojus nei Rusija, kuri iš visų pusių būtų apsupta NATO valstybių. Gruzija taip pat pasipelnytų iš sumažėjusio pavojaus.
„The Financial Times Deutschland“ rašo:
„Narystės veiksmų planas su Gruzija bei Ukraina tik buvo atidėtas, bet jo visiškai neatsisakyta. Turint omenyje visus nesutarimus, supančius Irako karą, dauguma Europos šalių nėra nusiteikusios daryti jokių malonių iš posto besitraukiančiam JAV prezidentui George‘ui W. Bushui. Jie veikiau lauks, kaip į NATO plėtrą link Rusijos pietinių sienų žvelgs G.W. Busho įpėdinis. Jei kitas JAV prezidentas bus NATO plėtros šalininkas, tai Paryžiaus-Berlyno ašis turės puikų kozirį siekdama išsiderėti nuolaidų iš Vašingtono.
Sprendimas atidėti tolimesnę NATO ekspansiją į Rytus turi daugiau privalumų nei trūkumų. Vienas svarbesnių tokio sprendimo privalumų yra galimybė nuodugniau pasvarstyti, ar visas projektas, t. y. NATO plėtra, turi kokią nors prasmę. Gruzija per pastaruosius metus įrodė, kad yra ištikima JAV sąjungininkė. Tačiau klausimas, ar Vakarai yra pasiryžę rizikuoti konfliktu su Rusija dėl šios mažos Kaukazo valstybės, turi būti giliau analizuojamas.“
