Renovacijos variklis – gyventojų iniciatyva
Pasak daugiausiai daugiabučių modernizacijos projektų Utenoje įgyvendinančios įmonės direktoriaus Valdemaro Macijausko, vienas iš esminių sėkmingos būsto renovacijos variklių – teigiamas gyventojų požiūris į būsto modernizavimą. Jo teigimu, renovuotis kitus daugiabučio gyventojus dažniausiai įtikina jaunimas. „Mes labai intensyviai ieškome, kas galėtų paskatinti gyventojus kuo labiau įsitraukti bei stengiamės juos supažindinti su renovacijos nauda. Apie 60-70 % gyventojų, kurių didžiąją daugumą sudaro jauni žmonės, labai palankiai žiūri į renovaciją, tačiau likusius įkalbėti yra gana sudėtinga.“
Viename pirmųjų Utenoje renovuotų namų gyvenantis Petras Pošiūnas, teigia, kad įkalbėti kitus gyventojus sutikti su renovacija buvo nemenkas iššūkis. „Aš buvau tas iniciatorius, kuris labai palaikė būsto renovacijos idėją. Pradžia buvo sunkiausia – darėm ne po vieną susirinkimą visose laiptinėse. Su kiekvienu žmogumi asmeniškai teko pasikalbėti po kelis kartus. Tačiau po renovacijos negirdėjau nė vieno nusiskundimo, nes kainos už šildymą sumažėjo daugiau nei dvigubai. Dabar mūsų namelis yra labai gražus ir puošia visą miestą.“
Pasak V.Macijausko, gyventojai gana skeptiškai žiūri į būsto renovacijos idėją dėl kelių priežasčių – neaukšto pragyvenimo lygio Utenoje, gana geros namų būklės ir santykinai žemų būsto šildymo kainų. Taip pat vienas iš veiksnių apsunkinantis namų renovaciją – emigracija. Nemaža dalis gyventojų yra išvykę ir butus nuomoja, todėl gauti jų sutikimą renovacijai yra gana komplikuota. Renovacijai labiausiai priešinasi vyresnio amžiaus gyventojai, motyvuodami tuo, kad jiems jau nebeverta investuoti į būstą. Tačiau toks požiūris yra klaidingas – renovavus būstą išauga buto vertė ir gyventojai jaučia absoliutų šiluminį komfortą. Modernizavus būstą, išlaidos šildymui sumažėja beveik trečdaliu. Pavyzdžiui, jei už 3 kambarių nerenovuoto buto šildymą yra mokama 60 eurų, tai jį renovavus šildymo kaina sumažėja iki 17-20 eurų.
Renovacija sklandi ir kokybiška
Pasak Valdemaro Macijausko, pats renovacijos procesas vyksta sklandžiai ir su rangovais problemų nekyla. „Nepaisant to, kad rangovus kartais tenka paraginti, visi objektai yra priduodami laiku ir atitinka keliamus reikalavimus. Visos renovacijos metu akylą kontrolę vykdo prižiūrėtojai, kurie yra labai reiklūs. Jie iš statybininkų reikalauja maksimaliai gero rezultato ir aktyviai dalyvauja iškylančių problemų sprendime.“
Aktyvus Utenos miesto gyventojas Petras Pošiūnas taip pat pripažįsta, kad renovacijos metu su statybininkais problemų nekilo. „Mes esame labai patenkinti renovuoto namo kokybe. Statybininkai sakė: „Kam mums blogai daryti? Kad po to tektų perdarinėti?“ Jie dirbo labai sąžiningai ir viską atliko laiku. Dėl kilusių problemų su langais buvo likę nenutinkuotų vietų, tačiau statybininkai viską labai gražiai pabaigė pavasarį.“
Apšildant būstą, gyventojai dažniausiai renkasi pigiausią variantą – tinkuojamą fasadą. Brangesnį variantą – vėdinamą fasadą renkasi tik vienas kitas mažesnis namas. Tačiau, pasak Valdemaro Macijausko, tendencija ima keistis: „Pastebime, kad gyventojams tampa svarbu ne tik apšildyti būstą, sumažinti šildymo kainas, bet tai padaryti naudojant kuo kokybiškesnes medžiagas. Gyventojai vis dažniau renkasi vėdinamą fasadą ar naudojant hidro cementines plokštes, kurios yra brangesnės, tačiau ilgaamžiškesnės“.
