Be sertifikato – nė iš vietos
Nekilnojamojo turto ekspertai ir notarai naująją tvarką vadina beprasmiška, naudinga nebent licenciją išduoti energetinius sertifikatus turinčioms įmonėms.
Nekilnojamojo turto rinką grasinantis pakoreguoti reikalavimas netaikomas sodo nameliams, naudojamiems ne daugiau nei keturis mėnesius per metus, poilsio, taip pat sandėliavimo, ūkio paskirties pastatams, laikiniems objektams, kultūros paveldo statiniams ir maldos namams.
Reikalavimas beprasmiškas
Naujoji tvarka papiktino nekilnojamojo turto sandorius tvirtinančius notarus. Jie mano, kad įvestas papildomas reikalavimas neigiamai paveiks ir taip sąstingio apimtą nekilnojamojo turto rinką.
Norintieji parduoti ar išnuomoti būstus nuo šiol prieš pėdindami pas notarus turės kreiptis į energetinio sertifikavimo specialistus. Notarų rūmų atstovo spaudai Aleksandro Matonio nuomone, dėl to pardavėjai tik sugaiš laiko ir patirs papildomų išlaidų.
Nustatyti buto daugiabutyje energetinį efektyvumą kainuoja 200–500 litų, o užtrunka apie tris keturias dienas.
„Notarų rūmų pozicija aiški: naujoji tvarka beprasmiška, daug gaišaties ir papildomų išlaidų“, – teigė A.Matonis.
Anot jo, Notarų rūmų nuomone, reikalauti energetinio naudingumo sertifikatų prasminga tik parduodant ar išnuomojant naujos statybos arba renovuotus pastatus ir jų dalis, kai pirkėjas ar nuomotojas gauna savininko garantijas, kad šiluma neišeis pro kiauras sienas. Notarų rūmai skelbia informavę valstybines institucijas ir įstatymų leidėjus apie naujosios tvarkos netobulumus.
Sertifikuotų mažiau nei procentas
Notarų rūmų duomenimis, per tris praėjusių metų ketvirčius – nuo sausio iki rugsėjo – visoje Lietuvoje buvo atlikta 80 tūkst. nekilnojamojo turto perleidimo sandorių. Preliminariai per mėnesį šalyje sudaroma apie 10 tūkst. tokių sandorių. Registrų centro duomenimis, maždaug pusė jų – būstų pardavimo.
Statybinės produkcijos sertifikavimo centras prie Aplinkos ministerijos nurodo, kad nuo vakar parduodant ar išnuomojant būstą privalomą energetinio naudingumo sertifikatą visoje Lietuvoje teturi 10630 objektai. Šalyje yra registruota 2 mln. 400 tūkst. pastatų, dar per 800 tūkst. butų ir maždaug milijonas kitų statinių. Taigi šiuo metu be problemų parduoti būtų galima vos 0,5 proc. būstų.
Už sertifikatą geriau šildymo sąskaitos
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ atstovui Mariui Čiuladai dabartinė sertifikavimo tvarka kelia abejonių. Jo nuomone, privalomas sertifikatas, kuriame tebus nurodyta pastato energetinio naudingumo kategorija, maža duos naudos net pirkėjui ir būstų kainų neturėtų daug pakoreguoti.
„Į tą pačią kategoriją patenka daug pastatų – ir energetiškai efektyvių, ir mažiau efektyvių. Sertifikate įrašyta viena raidė nelabai ką nusakys. Bet kokiu atveju pirkėjas prašys parodyti buto šildymo sąskaitas. Jos geriausiai atspindi tikrąjį būsto energetinį efektyvumą“, – „Sekundei“ teigė M.Čiulada.
Agentūros atstovą stebina, kad tokių sertifikatų nuo šiol reikalaujama ir iš nuomojančiųjų būstus. M.Čiulada neabejoja, jog tokia tvarka nuomos rinką tik dar labiau įstums į šešėlį.
„Nuomininkai žiūri į šildymo sąskaitas, bet jiems nėra labai aktualu, ar bus namas renovuojamas, ar ne. Kai tiek daug nuomos sandorių sudaroma nelegaliai, atsiradusios papildomos išlaidos už sertifikatą dar labiau paskatins žmones būstus taip nuomoti“, – mano M.Čiulada.
Pirkėjui derėtis bus lengviau
„Asimono“ nekilnojamojo turto agentūros vadovas Kęstutis Kazakevičius neabejoja, kad klientai neišvengs dėl naujosios tvarkos kilusių nesusipratimų. Verslininkas įsitikinęs, kad įvestas reikalavimas visuomenei nereikalingas.
„Pirkėjas, norintis sužinoti būsto šilumos varžą, ir taip samdydavosi specialistus. To dažnai pageidauja perkantieji naujos statybos namus, o kas moka pinigus už seną ir taip žino, kad teks šiltinti sienas, keisti stogą. Privalomas sertifikavimas – tik pasipinigavimas prisidengiant Europos Sąjungos reikalavimais. Išsivysčiusiose valstybėse tokie sertifikatai būtini, bet jose nėra sovietinių daugiabučių kiauromis sienomis“, – mano K.Kazakevičius.
Agentūros vadovas svarsto, kad vis dėlto iš naujosios tvarkos gali išlošti pirkėjas. Nuo šiol jis turi įrankį derantis dėl būsto kainos.
„Pirkėjui palanku, bet ne pardavėjui, kuriam teks vykdyti diktato įvestas sąlygas“, – teigė K.Kazakevičius.
Šiuo metu Panevėžyje senos statybos daugiabučiuose seno planavimo 2 kambarių buto vidutinė kaina siekia 55–60 tūkst. Lt. Už tiek galima įpirkti be remonto, bet tvarkingą, pakeistais langais, bet senomis durimis būstą.
Naujo planavimo tvarkingi 2 kambarių butai kainuoja apie 65 tūkst. Lt, suremontuotų kaina šokteli ir iki 85 tūkst. Lt, o jei butas miesto centre, prašoma ir 100 tūkst. Lt.
Anot K.Kazakevičiaus, šiuo metu nekilnojamojo turto rinka Panevėžyje išgyvena štilį – maža pasiūla ir nedidelė paklausa. Daugiausia parduodama pavasarį ir rudenį. Verslininką stebina, kad šįmet pardavimo pikas baigėsi gana anksti – lapkritį.
