Jie taip pat įspėja, kad gudravimas registruojantis ne ten, kur iš tikrųjų gyvenama, taip pat gali sukelti keblumų ir papildomų išlaidų, jeigu norima parduoti nuosavą būstą.
Sename būste neišsitenka
Gyventojai dalijosi planais, abejonėmis ir klausė patarimų, kaip elgtis.
Portalo tv3.lt skaitytoja Rita pasakojo, kad prieš 4 metus su šeima persikraustė į naują būstą.
„Ilgą laiką su vyru ir vaikais nuomojome butą, tačiau galiausiai nusprendėme įsigyti nuosavą. Butas mums labai patinka, jis patogioje vietoje. Tačiau paaugus vaikams mums trūksta erdvės.
Vis dažniau pagalvojame ir apie nuosavą namą, nes norime kiemo. Pinigų šiek tiek turime. Be to, norime parduoti dabartinį mūsų būstą ir už gautus pinigus statytis namą“, – šeimos planais dalijosi moteris.
Tačiau ji baiminasi, kad pardavus būstą pinigais gali tekti dalintis su VMI.
„Mus draugai gąsdina, kad pardavę būstą turėsime susimokėti didžiulius mokesčius, nes būste nepragyvenome 10 metų.
Taigi sulaukiame daug patarimų, kad būsto mums parduoti nepasimoka. Tačiau laukti nenorime. Taigi, ką daryti, ar susitaikyti, kad dalį pinigų teks atiduoti mokesčiams ar verčiau laukti“, – klausė Rita.
Būste būtina pragyventi 10 metų
NT brokeris Ignas Zabarauskas tikino, kad jeigu žmogus, būsto neišlaikęs 10 metų, ketina parduoti, tada jis privalės susimokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). T. y. 15 proc. mokestis nuo turto pirkimo ir pardavimo skirtumo.
Pavyzdžiui, jei butas pirktas už 50 tūkst. eurų, o po 5 metų parduodamas už 75 tūkst. eurų, tuomet reikėtų mokėti 3750 eurų mokestį (75 tūkst. – 50 tūkst.) x 15 proc.).
Tačiau NT brokeris išskyrė išimtį, kada šio mokesčio mokėti nereikia.
„Jeigu žmogus pastaruosius 2 metus iki turto pardavimo deklaravo tame būste gyvenamąją vietą, tada jam mokesčio nereikės mokėti.
Šiuo mokesčiu norima apmokestinti NT spekuliantus, bet su išlygomis siekiama išgelbėti tuos, kurie keičia turtą dėl gyvenimiškų priežasčių“, – aiškino I. Zabarauskas.
Tačiau, anot jo, tai dar ne viskas, pardavęs seną būstą, per metus žmogus turėtų įsigyti kitą. Tik tokiu atveju jam nereikės mokėti 15 proc. GPM mokesčio.
Jis tikino, kad gyvenamosios vietos deklaravimas yra atsakingas veiksmas.
„Žmonės galvoja, kad ją gali deklaruoti bet kur. Norėdami gauti vietą darželyje, ją deklaruoja pas draugą, norėdami gauti stovėjimo vietą, deklaruoja pas mamą ir t.t. O kai tenka mokėti GPM ir žmogus neatitinka lengvatų sąlygų, tada ir kyla problemų.
Dažnai panašios problemos iškyla norint parduoti būstą. Todėl būtina neskubėti, pasikonsultuoti ir tik tada priimti sprendimą, pavyzdžiui, parduoti būstą“, – įspėjo I. Zabarauskas.
Kada ir kiek reikia sumokėti?
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė patvirtino NT specialisto pastebėjimus.
„Gyventojai pajamų deklaracijas ir GPM mokestį privalo kasmet susimokėti iki gegužės 2 d.
„Mokestį privalo mokėti gyventojai, kurie nuosavybėje neišlaikė būsto 10 metų ir nusprendė jį parduoti. Skirtumas tarp NT pardavimo ir jo įsigijimo bei susijusių privalomų mokėjimų apmokestinamas 15 proc. tarifu.
Taip pat svarbu žinoti apie išimtis. Jeigu iki būsto pardavimo žmogus jame buvote deklaravęs savo gyvenamąją vietą bent 2 metus, teikti deklaracijos ir GPM mokėti nereikės. Taip pat jei gyvenamąją vietą parduotame būste buvo deklaravęs trumpiau nei 2 metus, tačiau po jo pardavimo per 1 metus įsigyjate kitą ir savo gyvenamąją vietą deklaruoja naujame būste – pajamų deklaracijos teikti ir mokesčio mokėti irgi nereikia“, – komentavo VMI specialistė.
Jeigu būstas parduodamas už 100 tūkst. eurų, GPM mokestis sieks 15 tūkst. eurų.
Sandorių skaičius – žemumose
Registrų centras pastebi, kad ir prasidėjus pavasariui NT sandorių rinką daugiau aktyvumo nerodo.
Nepaisant kovą fiksuoto kiek padidėjusio įregistruotų sandorių skaičiaus, vis dar atsiliekama nuo pastaruosius kelerius metus stebėto sandorių kiekio vidurkio.
„Kovo mėnuo įprastai būna aktyvesnis už pirmuosius metų mėnesius, kurie šiemet pasižymėjo rekordiniu pasyvumu rinkoje. Nepaisant to, šių metų pirmasis pavasario mėnuo pagrindinėse NT objektų kategorijose dar maždaug penktadaliu atsilieka nuo pastaruosius trejus metus stebėto sandorių kiekio vidurkio.
Džiugina nebent tai, kad šių metų kovas pagal įregistruotų NT sandorių kiekį pralenkė pandeminius 2020-uosius“, – pranešime cituojamas Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Pirmąjį šių metų ketvirtį visoje Lietuvoje iš viso įregistruota 22,3 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų – 13,4 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-kovą, kai buvo įregistruota 25,7 tūkst. NT objektų pardavimų.
Vien tik per kovo mėnesį įregistruota 8,8 tūkst. NT savininkų pasikeitimų – 17,9 proc. mažiau nei praėjusių metų kovą (10,7 tūkst. NT objektų), bet 25,7 proc. daugiau nei šių metų vasarį (7 tūkst. NT objektų).
Šiais metais visoje šalyje įregistruota 6,4 tūkst. butų pardavimų – 13,3 proc. mažiau nei 2023 m. sausį-kovą, kai buvo įregistruota 7,4 tūkst. butų sandorių.
Vien tik per kovo mėnesį šeimininkus pakeitė 2,5 tūkst. butų – 16 proc. mažiau nei pernai kovą (3 tūkst. butų), bet 25,5 proc. daugiau nei šių metų vasarį (2 tūkst. butų).
Vilniuje šiemet įregistruota 2,1 tūkst. butų pardavimų, arba 18,5 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-kovą, Kaune – beveik 940 (11,8 proc. mažiau), Klaipėdoje – apie 540 (9,8 proc. mažiau).
Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota 2 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 13 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-kovą, kai buvo įregistruota 2,3 tūkst. namų pardavimų.
Vien tik per kovo mėnesį pasikeitė beveik 800 namų šeimininkai – 17,5 proc. mažiau nei pernai kovą (960 namų), bet 28,5 proc. daugiau nei šių metų vasarį (620 namų).
Pirmąjį šių metų ketvirtį visoje šalyje taip pat įregistruota 10,2 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 15,9 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-kovą, kai buvo įregistruota 12,2 tūkst. žemės sklypų sandorių.
Tik per kovo mėnesį įregistruota 3,9 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba 22,5 proc. mažiau nei pernai kovą (5 tūkst. žemės sklypų), tačiau 22,5 proc. daugiau nei šių metų vasarį (3,2 tūkst. žemės sklypų).
