Patys gyventojai mano skirtingai. Štai portalo tv3.lt skaitytoja, vilnietė Odeta nuomojasi būstą, pirkti jo šiuo metu neketina, nes per brangu.
„Nuomojuosi nedidelį vieno kambario butą Fabijoniškėse už 450 eurų. Tuo metu paskolos įmoka siektų kur kas daugiau. Be to, nors turiu santaupų, jų neužtektų pradiniam įnašui. Tačiau jeigu rasčiau tikrai puikų būstą įsigyti, man padėtų tėvai. Bet kol jo nerandu renkuosi nuomą“, – pasakojo mergina.
Ji tikino, kad nuomos kainą dar labiau sumažinti galima, gyvenant dviese ar trise.
„Studijas baigiau prieš 3 metus, jų metu gyvenau bute su dviem draugėmis, todėl nuomos kainą galėjome dalinti į tris dalis.
Šiuo metu gyvenu viena, nes leidžia finansinės galimybės, tačiau jeigu situacija taptų prastesnė, galėčiau vėl nuomotis nebe butą, bet kambarį“, – pripažino Odeta.
Tuo metu vilnietė Kristina prieš metus nusipirko nuosavą būstą Pilaitėje.
„Mano paskolos įmoka siekia šiek tiek daugiau nei 600 eurų per mėnesį. Žinoma, nuomai galėčiau rasti ir pigesnių variantų.
Tačiau manau, kad svarbu turėti nuosavą būstą. Daug geriau jaučiuosi, kai moku ne nuomos mokestį, bet paskolos įmoką. Juk išmokėjus paskolą būstas bus mano, tai yra mano nuosavybė“, – sakė Kristina.
Nuoma – viena iš alternatyvų
NT brokeris Mantas Mikočiūnas komentavo, kad nuoma yra viena iš alternatyvų, kuomet žmogus negali ar nenori įsigyti nuosavo būsto.
„Ilgus metus Euribor palūkanų norma buvo nulinė, todėl banko paskolos įmokos buvo gerokai mažesnės negu nuomos kaina už tokį patį būstą.
Tačiau kai palūkanos pakilo, situacija apsivertė aukštyn kojomis. Paskolos įmoka išaugo, o nuomos kainos išliko tokios pačios. Todėl šiuo metu paskolos įmokos kur kas didesnės negu nuomos mokestis“, – komentavo NT specialistas.
Anot jo, žmonės atideda būsto įsigijimą, nes bijo, kad paskolos įmoka gali didėti.
„Tačiau taip ir turėtų būti, juk mokant kreditą išliekamoji vertė ir atitenka žmogui. Išmokėjus paskolą būstas jam ir priklausys, o mokant nuomą būstas niekada neatiteks žmogui.
Taigi, logiška, kad paskolos įmoka ir turėtų būti didesnė. Tačiau pastarąjį dešimtmetį dėl žemo Euribor, situacija buvo susiklosčiusi kitokia“, – atkreipė dėmesį M. Mikočiūnas.
Pasak jo, šiuo metu dalis gyventojų stebi rinką, todėl renkasi nuomą vietoje būsto įsigijimo.
„Žmonės laukia palūkanų ir būsto kainų pokyčių“, – pastebėjo NT brokeris.
Nuosavą būstą labiau vertina
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį, kad būsto pirkimas daug priklauso ir nuo gyventojų lūkesčių.
„Jeigu žmonės yra nusiteikę optimistiškai ir tikisi, kad jų pajamos augs, o palūkanos mažės, jie pirks būstą, o ne jį nuomosis.
Be to, lietuviai apskritai yra linkę pirkti ir gyventi nuosavame būste. Pastaruosius 20 metų investicijos į NT generavo didesnę grąžą negu investicijos į akcijas“, – komentavo ekonomistas.
Anot jo, sunku pamatuoti kada apsimoka pirkti būstą o kada ne.
„Nusprendęs įsigyti būstą žmogus užsifiksuoja jo kainą, kad ji daugiau nekils. Tačiau gali keistis paskolos įmokos dydis. O nuomojantis būstą gali keistis nuomos kaina. Taigi tiek būsto įsigijimas, tiek nuoma gali būti rizikinga. Ir žmogus renkasi, kurią riziką jis prisiima“, – atkreipė dėmesį Ž. Mauricas.
Pasak jo, žmonės įsigiję nuosavą būstą, juo labiau rūpinasi negu išnuomotu.
„Turto turėjimas sukuria paskatas žmogui domėtis tuo turtu, rūpintis aplinka. Nuosavybės teisių turėjimas apskritai yra vienas pagrindinių variklių ekonomikose. Jeigu žmogus turi turto, jis rūpinsis ir šalies gerove ar krašto apsauga, kas dabar tapo ypač aktualu. Juk turintis nuosavybės žmogus, turi dalį ir valstybės, kurioje tas turtas yra.
O jeigu žmogus nuomojasi būstą, pavyzdžiui, kaip Vokietijoje, jis nebus suinteresuotas valstybės gerove. Ten žmonės netgi džiaugsis, jeigu valstybėje situacija blogės, nes jiems nuomos kainos sumažės. O galiausiai atėjus pokyčiams, toks žmogus išsikraustys ir nuomosis būstą kitame mikrorajone ar net kitoje šalyje“, – sakė ekonomistas.
Būsto paklausa sumažėjo, bet kainos pakilo
Pernai NT sandorių rinka pasižymėjo retai sutinkamu reiškiniu, kai bendras sandorių skaičius reikšmingai mažėja, tačiau kainos per metus paauga, teigė įregistruotus NT sandorius analizuojančio Registrų centro analitikai.
„2023 metai Lietuvos NT rinkos istorijoje įsimins retai pasitaikančiomis rinkos tendencijomis, kai paklausa reikšmingai mažėja, tačiau tuo pačiu metu kainos kyla. Šie metai NT rinkai buvo pilni iššūkių – metų pradžioje aktyvumą slopino aukštos energijos kainos ir besitęsiantis neapibrėžtumas, vėliau pokyčių įnešė pradėjusios augti palūkanų normos“, – komentavo Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Anot jo, praėjusiais metais NT rinkos tendencijos pasikeitė iš esmės – paklausa bei sandorių skaičius reikšmingai sumažėjo, tačiau NT kainų kreivė visus metus išlaikė kilimo tendenciją.
„Gyvenamosios paskirties NT sandorių skaičius nukrito į daugiau kaip 5 metus nematytas žemumas, tačiau kainos išlaikė augimo tendencijas. Esama situacija nėra tvari, tad kitais metais bus įdomu stebėti, kad pradės diktuoti madas: paklausa ar pasiūla“, – sakė P. Rudzkis.
2023 metais visoje Lietuvoje įregistruota 112,8 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų – 14,3 proc. mažiau nei 2022-aisiais, kai buvo įregistruota 130,3 tūkst. NT objektų pardavimų. Vien tik per praėjusių metų gruodį įregistruota 10 tūkst. NT objektų pardavimų, arba 6,3 proc. mažiau nei užpernai gruodį (10,7 tūkst.), bet 22 proc. daugiau nei praėjusių metų lapkritį (8,2 tūkst.).
Pernai visoje šalyje įregistruota 30,4 tūkst. butų pardavimų – 11,7 proc. mažiau nei ankstesniais metus, kai buvo įregistruota 34,4 tūkst. butų pardavimų. Vien tik per praėjusių metų gruodžio mėnesį įregistruota 2,6 tūkst. butų sandorių, arba 5,6 proc. mažiau nei 2022 metų gruodį, bet 16 proc. daugiau nei pernai lapkritį.
Vilniuje 2023 metais įregistruota beveik 10,6 tūkst. butų pardavimų, arba 8,5 proc. mažiau nei 2022-aisiais, Kaune – beveik 4,3 tūkst. (8,6 proc. mažiau), Klaipėdoje – beveik 2,7 tūkst. (7 proc. mažiau).
Praėjusiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota 10,7 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 19,6 proc. mažiau nei 2022 metais, kai buvo įregistruota 13,3 tūkst. namų pardavimų. Vien tik per praėjusių metų gruodį įregistruota 889 namų pardavimai, arba 12,8 proc. mažiau nei užpernai gruodį, bet 17,3 proc. daugiau nei pernai gruodį.
