Būsima karė savanorė
N. Kočergina dukart buvo netoli vietos lėktuvuose į olimpiadas.
2010-aisiais kelialapio iškovoti nepavyko, mat mergina tąkart prioritetą teikė mokslams. Šiuo metu Natalijos stalčiuje – socialinių mokslų daktarės diplomas.
„Kadangi Lietuvos sporto universitetas krečiamas permainų, šiuo metu dėstytojauti nelabai norėčiau, – tv3.lt atviravo N. Kočergina. – Balandį tapsiu kare savanore. Bandysiu kažką sieti su šia veikla ir sportu. Kaip bus – matysime.“
Natalija – itin universali mergina. Vienas didžiausių visaginietės pomėgių – tapyba. Sportininkė dovanoja paveikslus.
Liko pirma už brūkšnio
Jei N. Kočergina pateks į olimpinę biatlono rinktinę, jai šios žaidynės bus debiutinės.
2014-aisiais, kaip ir 2010-aisiais, merginai trūko nedaug. Natalija prieš ketverius metus praktiškai turėjo kelialapį į Sočį.
Į olimpiadą pateko 300 slidininkų. Visaginietė paskutiniosios kvalifikacinės dienos išvakarėse reitinge buvo 299-a. Lietuvė paskutinį rytą nukrito į 301-ąją vietą ir liko pirma už olimpinio brūkšnio.
„Pritrūko tik laimės. Mane aplenkė 0,08 sekundės. Slidinėjimo sporto šakoje tai vienas staigus judesys“, – apibūdino mergina.
Nors ji į Sočį būtų vykusi kaip slidininkė, Natalija tais pačiais metais tapo ir šalies biatlono čempione.
Pakeitė sporto šaką
Kai Natalija tapo biatlonininke, jai teko mokytis šaudyti.
„Iš pradžių sekėsi sunkiai. Kasmet sulaužydavau po kelias buožes. Dar ir dabar nelengva, nes esu kairiarankė, o šaudau dešine. Kitokios galimybės Lietuvoje neturime“, – kalbėjo N. Kočergina.
Merginos nuomone, slidinėjimas – labiau nuspėjama sporto šaka nei biatlonas. Pastarojoje itin daug lemia taiklumas šaudykloje.
Lietuvos biatlonininkams šis sezonas nesiklosto.
„Net nežinau, kodėl… Atrodo, turime viską: masažuotoją, gydytoją, labai geras gyvenimo sąlygas. Arba mes stovime vietoje, arba kiti labai pažengę į priekį. Lyg ir darome tą patį, bet pavyksta daug prasčiau nei anksčiau“, – apmaudo neslėpė sportininkė.
Kuklūs tikslai
N. Kočerginos teigimu, Lietuvos bialtonininkų sezonas teka įprasta vaga. Nors tai olimpiniai metai, specialaus pasiruošimo žaidynėms nėra.
„Kadangi dukart vos nevykau į olimpiadą, šiemet kažkokio didelio spaudimo ar jaudulio nejaučiu. Olimpinės žaidynės – tokios pat varžybos, kaip ir visos kitos. Tie patys oponentai. Tik daugiau dėmesio, – lygino biatlonininkė. – Didelė garbė ir atsakomybė atstovauti savo šaliai olimpiadoje.“
Merginos tikslai Pjongčange – 40–60 vieta asmeninėse lenktynėse ir 15-ukas mišrioje estafetėje.
„Didesnių tikslų nėra ko siekti, nes forma kol kad nedžiugina, – neslėpė N. Kočergina. – Iš tikrųjų, labai apmaudu, nes žinau, kad Pjongčange iškovoti aukštos vietos nepavyks, o turiste būti nesinori.“
Mažiau biatlonu besidominčiam lietuviui merginos tikslas – 40–60 vietos – gali pasirodyti keistai.
„Pasakysiu tik tiek, kad net istorinė 23-oji Tomo Kaukėno vieta praėjusių metų olimpiadoje sulaukė labai daug kritikos. Esą ji bloga. Ką ir bekalbėti… Į tuos žmones, kurie nesupranta, nereikia kreipti dėmesio“, – įsitikinusi Natalija.
Beveik visus metus nemato artimųjų
N. Kočerginos iki olimpinių žaidynių laukia dar ne vienas startas. Šiandien Italijoje prasideda šeštasis pasaulio taurės varžybų etapas. Sausio 24–28 dienomis šioje šalyje vyks ir Europos čempionatas.
Vėliau biatlonininkų, tarp jų ir Natalijos, lauks tolimas skrydis į Pietų Korėją.
Tai nebus pirmasis N. Kočerginos vizitas Pjongčange. Ten pernai vyko vienas pasaulio taurės etapų.
„Nekilo jokių problemų. Aklimatizacija nebuvo sunki. Maistas superinis, nors juo daug kas skundėsi. Mėgstu azijietišką virtuvę. Labai patiko ir kalnuota trasa, – prisiminė biatlonininkė. – Vienintelis minusas – žiūrovai. Turbūt nebuvo nė vieno. Pjongčange biatlonas didelio susidomėjimo gali ir nesulaukti. Gaila. Ten įdomesnis kalnų slidinėjimas.“
N. Kočerginai nebaisios ir grėsmės iš šiaurės – teroro aktų ar kitų išpuolių tikimybės.
„Panaši situacija buvo ir prieš Sočio olimpiadą. Visi pasirašėme, kad kiekvienas esame atsakingas už save, suprantame grėsmes, galimą teroro išpuolių tikimybę“, – pasakojo atletė.
Jai kadaise teko rinktis tarp biatlono ir slidinėjimo. Tąkart laimėjo pastarasis.
„Tėvams mergina su šautuvu neatrodė gerai, – juokėsi Natalija. – Dabar Lietuvoje praleidžiu labai mažai laiko. Reikia keliauti, o tai brangu ir finansiškai, ir morališkai. Pavargsti. Be to, beveik visus metus nematau artimųjų.“