Didžiausias pasaulyje per pastaruosius 25 metus incidentas Japonijos Fukušimos atominėje elektrinėje neišgąsdino Lietuvos valdžios, užsibrėžusios šalyje statyti atominę jėgainę. Trys galingi sprogimai Japonijos atominėse jėgainėse visame pasaulyje sukėlė nerimą dėl branduolinės energetikos ateities. Naujos Visagino AE statybų šalininkai teigia, kad nelaimė Japonijoje nepakoreguos Lietuvos planų – mūsų šalis statys atominę elektrinę, bet statybų kaina gali būti per didelė.
Sutriko aušinimas
Penktadienį Japoniją supurtęs beveik 9 balų stiprumo žemės drebėjimas virto tikra katastrofa Fukušimos AE. Nutrūkus elektros energijos tiekimui, sutriko reaktorių aušinimo sistemų darbas branduoliniuose blokuose.
„Net sustabdyti reaktoriai išskiria milžiniškus kiekius energijos ir jie Fukušimos AE pradėjo kaisti, „kepti“, – aiškino Lietuvos energetikos instituto direktorius akademikas Jurgis Vilemas. – Prasidėjo vandenilio generacija, nes cirkonis (iš kurio pagaminti vamzdeliai, saugojantys branduolinio kuro tabletes) reagavo su vandeniu ir vandenilio garų kiekis pasiekė kritinį lygį.“
Būtent vandenilio reakcija su deguonimi šeštadienį išprovokavo sprogimą pirmojo reaktoriaus bloke, o pirmadienį ir antradienį du sprogimus – trečiajame ir ketvirtajame blokuose. Aplink reaktorius radiacijos lygis padidėjo 1 000 kartų.
Pasak J.Vilemo, nėra jokios tikimybės, kad pasikartotų Černobylio AE katastrofa ir sprogtų Fukušimos AE reaktoriai. „Taip, jie yra labai įkaitę ir gali išlydyti iš keramikos ir metalo mišinio pagamintą dugną, bet sprogti kaip Černobylyje jie negali“, – aiškino J.Vilemas.
Genda ne tik dėl žemės drebėjimų
„Negalima šios nelaimės lyginti su 1986 metų Černobylio katastrofa, kai susprogo visa sistema, pradedant reaktoriumi ir baigiant viskuo kitu“, – kalbėjo J.Vilemas.
Įvykiai Fukušimoje akademikui labiau primena 1979 m. Trijų Mylių salos AE nelaimę JAV, kur taip pat sprogo susikaupę vandenilio garai.
„Vien todėl Fukušimos įvykiai pagal pasekmes yra kažkur per vidurį tarp Trijų Mylių salos ir Černobilio katastrofų“, – sakė J.Vilemas.
Kad ir kaip būtų, akademiko teigimu, Lietuva nepasimokė iš kitų klaidų. „Energetikos ministrui ne vieną kartą buvo aiškinama, kad reikia turėti daugiau planų „B“, nes tikimybė rasti Visagino AE investuotojus iki Fokušimos ir taip buvo nedidelė, o dabar ji beveik nulinė“, – įsitikinęs J.Vilemas.
Be to, pasak akademiko, aušinimo sistemos sugesti gali ne tik dėl žemės drebėjimų, bet ir kitų priežasčių.
Seime sėkmingai interpeliaciją įveikęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas neatskleidžia, ar tragedija Fukušimos AE pakoreguos Lietuvos planus dėl Visagine AE. „Atidžiai stebime įvykius Japonijoje, o kvalifikuočiausias išvadas dėl jų padarys TATENA“, – teigė ministras A.Sekmokas.
Savo ruožtu J.Vilemas neabejoja, kad nelaimė jau daro įtaką.
„Iki šiol net didžiausi pasaulio bankai nenoromis finansuodavo branduolinių jėgainių statybų projektus, kreditus teikdami su labai didelėmis palūkanomis, nes jėgainių atsiperkamumas labai ilgas, – sakė J.Vilemas. – Įvertinus ir paskutinį atvejį, neabejoju, kad tie kreditai atominių elektrinių statyboms bus dar brangesni, o sykiu atbaidys ir paskutinius investuotojus.“
Kad Visagino AE statyba brangs, diegiant papildomas saugumo sistemas, pritaria ir Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas užsienio politikos klausimais Darius Semaška.
Akademikas J.Vilemas teigia, kad brangiai kainavę Fukušimos AE reaktoriai po jų aušinimo jūros vandeniu yra negrįžtamai prarasti.
„Japonija atsigaus po šoko, nes turi trečią pagal dydį ekonomiką pasaulyje, – konstatavo J.Vilemas. – Lietuvai atominės jėgainės statyba gali tapti nepakeliama našta, o nelaimės atveju valstybės lauktų bankrotas.“
Derasi ir su japonais?
Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad įvykiai Japonijoje neturės jokios įtakos Lietuvos deryboms su galimais Visagino AE investuotojais. „Įvykiai Japonijoje niekaip nepakoreguos mūsų planų statyti atominę elektrinę, nes net ir nenaujausios branduolinės technologijos parodė, kad jos yra saugios“, – tikino Rokas Žilinskas.
Reaktoriai Fukušimos AE buvo įrengti prieš 30–40 metų.
R.Žilinsko teigimu, Japonijoje sprogo ne reaktoriai.
„Mūsų reikalas yra formuoti visuomenės nuomonę, kad branduolinė energetika net nelaimių akivaizdoje yra saugi“, – akcentavo R.Žilinskas.
Jis nei paneigė, nei patvirtino, ar tarp galimų Visagino AE investuotojų yra Japonijos kompanija. Reaktorius Fukušimos AE suprojektavo amerikiečių bendrovė „General Electric“, o statė Japonijos kompanija „Kajima“.
„Esu informuotas apie derybas, bet kol jos vyksta, partnerių tikrai neatskleisime“, – teigė Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas R.Žilinskas.
Žalieji neprotestuos
Įvykiai Fukušimos AE jau sukėlė protestų prieš atominę energetiką bangą Vokietijoje. Tūkstančiai protestuotojų sudarė 45 km ilgio žmonių grandinę nuo Štutgarto iki Nekarvesthaimo atominės elektrinės. Šia akcija siekiama užkirsti kelią branduolinių jėgainių darbo pratęsimui. Protestų banga nusirito per Prancūziją ir Italiją.
Skirtingai nuo kitų valstybių, Lietuvos žaliųjų judėjimas (LŽJ) neplanuoja rengti jokių protesto akcijų. „Šiuo metu turime aktualesnių temų, pavyzdžiui, Miškų įstatymo pakeitimai, žemės pardavimas ir panašiai, – vardijo LŽJ atstovas Aleksandras Kerpauskas. – Neigiamą savo nuomonę dėl Visagino AE esame išreiškę jau anksčiau ir ta mūsų nuomonė nepasikeitė. Kol kas tikrai nesiruošiame rakintis prie stulpų.“
Užsimirš kaip ir Černobylis
Akademikas J.Vilemas tikina, kad Fukušimos įvykiai greitai nepasimirš. „Po Černobylio avarijos prireikė maždaug 25 metų, kad visuomenė beveik viską pamirštų, tad panašiai bus ir su Japonijos įvykiais“, – teigė J.Vilemas.
Daugybė vyriausybių jau sustabdė daugiamilijardinius projektus, kol nebus ištirtos visos nelaimės priežastys.
Aplinkos apsaugos agentūra stebi Lietuvos teritorijos gamtinį radioaktyvų foną, duomenys kas 20 minučių atnaujinami internete adresu: http://193.219.133.11/.
„Jeigu matavimo duomenys pateikti žaliame langelyje, vadinasi, išmatuotos gama dozės galios reikšmės yra gamtinio fono lygio, o jeigu jis viršytų šį lygį, tai duomenys būtų pateikti raudoname langelyje“, – sakė agentūros direktorius R.Sakalauskas.
Naujos elektrinės projektas pakibo
Rimantas Rudzkis, „DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas
Akivaizdu, kad po įvykių Japonijoje visuomenės pasitikėjimas branduoline energetika nepadidėjo, o tikėjimas naujos atominės jėgainės statyba Visagine tik sumažėjo. Pasaulinė praktika rodo, kad įvykus net nedidelėms avarijoms, tokie stambūs projektai būna atidedami bent jau kuriam laikui. AE projektai yra ilgalaikiai, todėl jiems būtinas ir visuomenės pritarimas. Tokios avarijos tik sukelia papildomą sumaištį. Galime daryti prielaidą, kad bankai Visagino AE statybai kreditus teiks su didesne rizika, bet ne kartą esu sakęs, kad tokios elektrinės statyba mūsų šaliai yra per sunki našta. Bent jau artimiausius 15 metų mūsų pramonės elektros energijos poreikis išliks nedidelis, o jį pasigaminti valstybė pajėgi iš atsinaujinančios energetikos.
Kas iš tikrųjų sprogo
Jonas Gylys, KTU Energetikos technologijų instituto direktorius
Įvykiai Fukušimos AE visuomenės nuomonę tikrai paveiks, nes žmonės nesigilina, kas ten iš tikrųjų sprogo. Vandenilio sprogimą gyventojai neretai prilygina reaktoriaus sprogimui, todėl neabejotinai formuosis neigiama nuomonė. Manau, kad šia nelaime pasinaudos atominės energetikos priešininkai ir išpūs didelį burbulą, nors vandenilio garų sprogimas neturi nieko bendra su branduoliniu sprogimu. Be to, pirmas reaktorius Fukušimoje buvo pastatytas apie 1970-uosius, todėl net šios nelaimės fone Visagino atominė elektrinė Lietuvai reikalinga. Ji parodė, kad branduolinė energetika vis dėlto yra saugiausia, atsižvelgiant į tai, kokius nuostolius per žemės drebėjimą patyrė dujų ir naftos gavybos įmonės. Be to, Japonijos vyriausybė tapo dar atviresnė visuomenei ir nebeslepia incidento faktų.
Gediminas Stanišauskas
