Nors švietimo reforma iš esmės vyksta ir yra reikalinga, bet ji turi būti grįsta ne laukinės rinkos dėsniais, o žmonių interesais ir rūpesčiais, ypač kalbant apie menų krypčių specialybes ir puoselėjamus talentus.
Tai akcentuota pirmadienį įvykusiame prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikime su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vadovais bei profesūra, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovais.
Dėl netobulos aukštojo mokslo finansavimo tvarkos šįmet reikiamo studentų skaičiaus nesurinko ir valstybės finansavimo negavo kai kurių retesnių specialybių studentai, tarp jų – ir dalis gabių menams abiturientų. Valstybės finansavimo beveik negavo Kauno, Šiaulių, Telšių ir Klaipėdos fakultetų menų studijų programos.
Šįmet antrus metus iš eilės nepasiteisinus priėmimo į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos tvarkai, į šią aukštąją menų mokyklą nepateko, akademijos vadovų žiniomis, arti pusšimčio gabių studentų.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorius prof. Eduardas Gabnys sako, kad sistema, kuri tinka masiniam stojimui į universitetus, negali būti naudojama priėmimui į menus. „Menų studijos atrenkamos individualiu keliu, tiesiogiai bendraujant su konkrečiu stojančiuoju. Pagrindinis sistemos trūkumas – stojimą ir valstybės finansavimą nulemia ne kokybiniai kriterijai, kurie būtini mene, o kiekybiniai“, – kalbėjo po susitikimo rektorius.
E. Gabnio žiniomis, kasmet stojančiųjų į vaidybą būna apie 300, bet yra 35 vietos, kurios pagal dabartinį reitingavimo mechanizmą būna sėkmingai užpildomos. „Jeigu stoja 15 pianistų, kurie yra visiškai pasirengę studijoms po dvylikos metų mokymosi meno mokyklose, pagal dabartinę tvarką iš jų gali įstoti tik 4–5. Tuo tarpu į vaidybą stoja vaikai, beveik nepasirengę, nebaigę jokių teatro mokyklų, gal pajutę įkvėpimą. Tai neprofesionalų sugalvota sistema, visiškai mums primesta, niekur pasaulyje nenaudojama“, – aiškino atrankos sistemos netobulumą rektorius.
„Muzikų problemos buvo sprendžiamos jau pernai, ir Švietimo ir mokslo ministerija nusprendė suteikti aukštųjų mokyklų priėmimo komisijoms labai daug galių – nustatyti, kiek turi būti komisijų, kas jose turi dirbti. Taip pat aukštosioms mokykloms buvo suteikta teisė apsispręsti, kokia bus norminimo tvarka. Mūsų požiūriu, tuo nebuvo iki galo pasinaudota, gal nebuvo suprasta, kas iš to seka. Esame pasirengę ir toliau kalbėtis, pirmiausia dėl grantų teikimo tvarkos, jau pradėjome diskusijas apie šių metų priėmimą. Reformos tikslas pirmiausia buvo skaidrumas, kad nekeltų abejonių priėmimo tvarka. Ir toliau laikysimės šito principo“, – žadėjo švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.
Viceministrės žiniomis, kasmet menų gimnazijas ir konservatorijas Lietuvoje baigia per 360 abiturientų, absoliuti jų dauguma – muzikos specialybių. Prof. E. Gabnio teigimu, tik iki 5 proc. muzikos mokyklų (jų Lietuvoje yra apie 110) ir konservatorijų abiturientų nori tapti profesionaliais menininkais, ir daugiausia kandidatų į studentus parengia dešimt pagrindinių muzikos mokyklų ir konservatorijų.
Prezidentės teigimu, aukštojo mokslo reforma neturi supriešinti aukštųjų mokyklų, studijų programų, skaldyti akademinių bendruomenių. „Negalime primityviai skaičiuoti, kokios specialybės paklausios ir kokie specialistai naudingiausi valstybei. Aukštasis mokslas turi tenkinti ne tik privatų abiturientų interesą stoti į madingas studijų programas, bet ir viešąjį interesą – garantuoti atsinaujinimą visoms Lietuvos ūkio ir kultūros sritims bei regionams“,– teigia Prezidentė.
Pasak atstovo spaudai Lino Balsio, prezidentė pasiūlė keletą būdų susiklosčiusiai situacijai išspręsti. Šalies vadovė siūlo muzikos kryptį atskirti nuo teatro, kino ir šokio krypčių, taip pat stojantiems muzikams pridėti balų už laimėjimus tarptautiniuose konkursuose. Ydinga buvo ir tai, kad finansavimo disproporciją turėję sumažinti, gabiausiems stojantiesiems skiriami grantai buvo paskirstyti dar nepaaiškėjus priėmimo rezultatams į menų studijas, todėl grantai netapo kompensacija tiems, kurie neįstojo dėl netobulos reitingavimo sistemos. Taip pat Prezidentė siūlo iš nepanaudotų „krepšelių“ ir grantų sukurti savotišką apeliacinį fondą priėmimo netikslumams ištaisyti.
Prezidentės atstovo teigimu, šalies vadovė įpareigojo Švietimo ir mokslo ministeriją kartu su Kultūros ministerija įgyvendinti šiuos siūlymus.
