Pirmadienį pasieniečiai minės pirmosios 1940-ųjų sovietinės invazijos į Lietuvą aukos, anuometinės pasienio policijos pareigūno Aleksandro Barausko, 69-ąsias žūties metines.
Alytaus baro Ūtos sargybos viršininko vyr. policininko A. Barausko gyvybę užpuolikai nutraukė 1940 m. birželio 15-ąją.
Pirmadienį Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) organizuoja šiai datai skirtus renginius. Juose dalyvaus A. Barausko artimieji, įvairių organizacijų atstovai.
A. Barausko atminimas bus pagerbtas prie paminklinio ženklo jo žūties vietoje Varėnos rajone, Ūtos kaime. Čia finišuos ir bus apdovanoti šiai datai skirtų bėgimo varžybų dalyviai. Vidudienį Dubičių kaimo bažnyčioje bus aukojamos Šv. Mišios. Vėliau pasieniečiai minėjimo dalyvius pakvies apžiūrėti Dubičių kaime įsikūrusią Varėnos rinktinės užkardą. Įamžinant žuvusiojo pasieniečio atminimą, 2006 m. šiai užkardai buvo suteiktas Aleksandro Barausko vardas.
A. Barauskas gimė 1899 m. liepos 15 d. Panevėžio apskrities Krekenavos valsčiaus Butrimonių kaime, neturtingų ūkininkų šeimoje.
1920-1923 m. jis tarnavo Lietuvos kariuomenėje, nuo 1929-ųjų liepos - Alytaus baro pasienio policijoje eiliniu policininku, sargybos viršininku. Vėliau A. Barauskas tarnavo Perlojoje, Varėnoje ir Ūtoje.
1940 m. birželio 15-osios naktį pasienietis A. Barauskas, prieš tai patikrinęs pasienio sargybos postus, su šeima ilsėjosi savo bute, kuris kartu buvo ir pasienio sargybos būstinė. Vos už 100 metrų nuo namo buvo Baltarusijos teritorija.
Sovietų kariams įsibrovus į Ūtos sargybos postą, užpuolikai išsitempė vienmarškinį sargybos viršininką į kiemą. Po egzekucijos sovietų kariai pasitraukė į savo pozicijas. A. Barauskas, vežamas į ligoninę, mirė.
Pasienietis palaidotas Perlojos bažnyčios šventoriuje. Jo žūties vietoje Ūtos kaime pastatytas paminklinis ženklas.
2005 m. A. Barauskas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi.
