Š. m. balandžio 17 d., ketvirtadienį, 9 val. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Antakalnio g. 6, įvyks mokslinė konferencija "Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymai", skirta paminėti žymaus tautosakininko, etnologo, baltų religijos ir mitologijos tyrinėtojo profesoriaus Norberto Vėliaus 70-ąsias gimimo metines.
Konferencijoje bus siekiama pristatyti šiuolaikinius baltų mitologijos ir religijos tyrimus ir atskleisti mitologijos tyrimų būklę praėjus dešimtmečiui po profesoriaus N. Vėliaus mirties. Taip pat bus nagrinėjamos etnologijos, folkloristikos, kultūros antropologijos ir kitų disciplinų temos, susijusios su N. Vėliaus moksline veikla.
16 val. Etninės kultūros globos taryboje, Žygimantų g. 1/8, įvyks N. Vėliaus mokslo darbų pasirodžiusių po jo mirties, pristatymas ir atsiminimų vakaras.
Renginius organizuoja Etninės kultūros globos taryba, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vytauto Didžiojo universitetas. Renginį remia Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
Norbertas Vėlius (1938-1996) – profesorius, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyriausias mokslinis bendradarbis, Lietuvos mokslo tarybos ir Vytauto Didžiojo universiteto Senato narys. Jis apdovanotas Respublikine ir Jono Basanavičiaus premijomis, kaip etninės kultūros tyrinėtojas pelnė ir pasaulinį pripažinimą.
Per savo darbo metus N. Vėlius yra užrašęs net 30 tūkstančių lietuvių tautosakos kūrinių. Jis pirmasis pradėjo rengti kompleksines kraštotyros ir tautosakos ekspedicijas, kurių metu surinkta unikalios medžiagos lietuvių kultūrinio palikimo tyrinėjimams. N. Vėlius – bene pirmasis Lietuvoje, ėmęsis moksliškai tyrinėti lietuvių mitologiją, senovės baltų pasaulėžiūrą. Yra parašęs monografijas "Mitinės lietuvių sakmių būtybės", "Senovės baltų pasaulėžiūra", "Chtoniškasis lietuvių mitologijos pasaulis", sudarė fundamentalų 4 tomų "Baltų religijos ir mitologijos šaltinių" sąvadą, "Lietuvių mitologijos" tritomį. Taip pat N. Vėlius parengė keliasdešimt kraštotyros ir tautosakos knygų, buvo kitų veikalų mokslinis redaktorius.
N. Vėlius įsteigė Etninės kultūros draugiją ir jai vadovavo. Taip pat buvo vienas Kraštotvarkos draugijos įkūrėjų bei aktyviausių narių.
