Visuomeninė organizacija "Motinų klubas" ir Krašto apsaugos sistemos kūrėjų asociacija penktadienį prie Seimo rūmų pagerbs prieš 20 metų iš sovietų kariuomenės pabėgusius kareivius. Paskelbus atkurtą Lietuvos nepriklausomybę, šie kareiviai pabėgo iš karinių dalinių ir dėl to buvo persekioti, kankinami, neteko sveikatos, o kai kurie ir gyvybės.
Kareiviai bus apdovanoti Krašto apsaugos sistemos kūrėjų asociacijos medaliais. Oficialios statistikos, kiek buvo tokių gyvybe rizikavusių bėglių, - nėra.
1990-ųjų pavasarį, tuoj po Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto paskelbimo, iš sovietų armijos, neoficialiai Lietuvos valdžios raginami, pradėjo bėgti vaikinai. Sugrįžę jie dažniausiai slapstėsi pas gimines ir draugus, kiti prašė valdžios globos. 38 kareiviai, kuriuos sovietų valdžia laikė dezertyrais, buvo paslėpti Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninėje, kurioje tuojau po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija įsteigė ligoninę.
Tuometinė valdžia jokios apsaugos neskyrė. Buvo naiviai manyta, kad prie pastato plevėsuojant Raudonojo Kryžiaus vėliavai okupacinės armijos kareiviai nedrįs brautis į ligoninę ir gaudyti bėglių, nes pagal tarptautinę praktiką Raudonojo Kryžiaus objektai - neliečiami. Tačiau naktį į kovo 27-ąją Naujosios Vilnios psichiatrinė ligoninė buvo užpulta, SSRS desantininkai išlaužė duris, nutraukė telefono ryšį, žiauriai sumušė kareivius bėglius, norėjusius nuo pat pirmųjų dienų žengti kartu su Nepriklausoma Lietuva, o ne su okupantais.
Vieni buvo prievarta tą pačią naktį išgabenti, 17 jų pabėgo ir buvo sugaudyti bei grąžinti į dalinius vėliau. Kai kurie dėl žiaurių sužalojimų tapo invalidais, du nusižudė.
Vėliau desantininkai buvo įsiveržę ir į Žiegždrių psichiatrinę ligoninę.
