Šiais metais apie įžengimą į Lietuvos rinką pranešė elektronikos komponentus automobilių pramonei gaminanti Vokietijos bendrovė „Hella“, pasaulinė medicininės įrangos gamintoja ir paslaugų teikėja „Hollister“, inžinerinių paslaugų centras „TGW Limited“, o vakar Vokietijos automobilių komponentų pramonės milžinė „Continental“ pranešė, kad Lietuvoje statys gamyklą ir įdarbins tūkstantį darbuotojų. Žiūrint į visų šių įmonių pažadus, Lietuvoje turėtų būti sukurta virš 1600 naujų darbo vietų.
Darbo birža tv3.lt pranešė, kad reaguodami į šiuos projektus imsis naujo projekto.
Siūlo nesitikėti vokiškų atlyginimų
Darbdaviai neslepia, kad be abejonės konkurencija dėl darbuotojų bus didesnės ir dalį darbuotojų naujieji darbdaviai iš užsienio pervilios.
„Visi kovos dėl tų darbuotojų. Atlyginimais privers konkuruoti. Manau, kad mes taip pat kovosime dėl darbuotojų ir kvalifikuotų neatiduosime. Turbūt visokiomis sąlygomis bus kovojama: ir atlyginimais, ir kitokiomis sąlygomis.
Kaip ir dabar (darbuotojų – tv3.lt) ieškosime per visur. Šiai dienai kvalifikuotų trūksta, bet dar nėra taip, kad neturėtume“, – komentavo AB „Grigeo“ Valdybos pirmininkas ir Prezidentas Gintautas Pangonis.
Darbuotojų trūkumą akcentavo ir Lietuvos inžinerinei pramonei atstovaujančios asociacijos „Linpra“ viceprezidentas Gintaras Rimša. Pasak jo, darbuotojų tik mažėja ir problema gilėja. Darbuotojų skaičių Lietuvoje jis prilygino kibirui vandens: vanduo netoli dugno, o dugne – emigracijos padarytos skylės.
„Dalį darbuotojų (10–15 proc.), kurių reikės pervilios, atsiveš patys dar kokius 10–15 proc., o kitus samdys. Kad visi eis užsimerkę ir gaus pinigus kaip Anglijoje ar Vokietijoje tikėtis nereikėtų. Kokia jiems tada būtų prasmė čia statyti gamyklą? Galim kirsti lažybų, kad nebus tokie atlyginimai kaip Vokietijoje. Verslo modelis vis tiek pagrįstas pigia darbo jėga.
Valanda inžinerinėje pramonėje Vokietijoje darbdaviui atsieina 29 Eur. Tai statistiniai duomenys, darbo vietos išlaikymas Vokietijoje. Lietuvoje – jei atlyginimai įmonėje būtų 30 proc. didesni nei vidutiniai šalyje, tai ta valanda 10–11 Eur išeitų“, – svarsto G. Rimša.
Jis prideda, kad atlyginimai atitiks rinkos kainą. O dedant darbo skelbimus ir nurodant rinkos kainą vis tiek be galo sunku rasti kvalifikuotų darbuotojų.
Pasak jo, vis dėlto tokios įmonės turėjo pasiskaičiuoti, kad jiems apsimoka ateiti į Lietuvą ir galbūt yra numatyta, kad atsiveš darbuotojų iš užsienio, pavyzdžiui, Meksikos. Be to, tai, kad gamyklos statomos Kauno rajone, nereiškia, kad ten dirbs tik kauniečiai.
„Iš Klaipėdos gali važinėti darbuotojai, nes tai dvi valandos kelio autostrada“, – tv3.lt sako G. Rimša.
Tuo tarpu Lietuvos įmonėms teks darbuotojų ieškoti Ukrainoje ar Baltarusijoje, diegti inovatyvius sprendimus, kad padidintų našumą.
„Vyks natūralus konkurencinis procesas. Čia kaip lydeką į prūdą įleidi – karosai pradeda judėti. Tai pradėsim planuoti, žiūrėti ir surasim savo nišas. Dabar tendencijos rodo, kad pradėjo augti priėmimas į technologinės paskirties profesines mokyklas. Jaunimas domisi technologijomis“, – komentuoja jis.
Lietuvos darbo biržos atstovė spaudai Milda Jankauskienė prideda, kad visada yra tikimybė, jog žmonės pasirinks patrauklesnį darbdavį ir geresnes darbo sąlygas, tačiau auganti konkurencija dėl darbuotojų gerins darbo sąlygas visoje Lietuvos elektronikos inžinerijos pramonėje.
„Tikėtina, kad ir darbuotojų mobilumas (tiek tarp įmonių, tiek ir tarp įvairių profesinių specializacijų) plečiantis sektoriui irgi augs – tai yra natūrali ūkio sektoriaus raidos dinamika“, – prideda ji.
Diskriminacija prieš vietinį verslą?
„Linpros“ viceprezidentas prideda, kad nors konkurencija visada į naudą, reikia stebėti, ar nėra iškreipiama rinka dėl Vyriausybės vykdomos politikos, ar nėra diskriminuojamas vietinis verslas.
Mat nėra skelbiama, kokiomis sąlygomis šiuos investuotojus pavyko prisitraukti, kas jiems pažadėta.
„Neteikiama informacija, nes gal konfidenciali komercinė sutartis, bet jei teikiama kažkokia Vyriausybės parama tai tą turi skelbti, nes tai mokesčių mokėtojų pinigai ar ES struktūriniai pinigai, kurie šaliai priklauso.
Vietinis verslas bus priverstas ieškoti teisybės. Kam reikia vilioti, ar vietinis verslininkas nesugebėtų tokios pat darbo vietos parūpinti? Čia išeina užsienio darbdavių protegavimas. Nedaug teisybės ir nedaug gerų žinių vietiniam verslui, kurie patys ugdosi darbuotojus – juos mokina, moka kiek išgali, nes pelnai tai ir nėra tokie“, – sako G. Rimša.
Jo teigimu, statant gamyklas ekonominėje zonoje bendrovėms nereikės mokėti pelno, turto mokesčio. Taip pat remiama kompensacijomis darbuotojų atlyginimams, investicijoms.
Darbo birža imsis naujo projekto: bendraus su konkrečiais investuotojais Kaune
Lietuvos darbo birža informuoja, kad užsienio gamyklų atėjimui į Lietuvą pradėta ruoštis dar šį pavasarį. „Continental“ oficialiai paskelbus apie tai, kad bus sukuriama tūkstantis naujų darbo vietų, Lietuvos darbo birža numato formuoti atskirą projektą.
„Bus teikiami detalizuoti darbuotojų paieškos, atrankos, kvalifikacijos kėlimo bei perkvalifikavimo paslaugų paketai. Taip pat bus bendradarbiaujama su profesinėmis mokyklomis – siekiant užtikrinti, kad jų teikiami mokymai maksimaliai atitiktų būsimo darbdavio poreikius. Artimiausiu metu Darbo birža imsis domėtis konkrečiais investuotojų planais bei terminais Kaune ir sudarinėsime darbuotojų parengimo planą, bendradarbiaudamas su Investuok Lietuvoje, savivaldos bei švietimo institucijomis“, – tv3.lt informuoja M. Jankauskienė.
Atstovės spaudai teigimu, „Investuok Lietuvoje“ pastangomis jau šiais metais buvo padidintas priėmimas į elektronikos inžinerijos studijas. Tuo tikslu buvo įgyvendintas profesinio orientavimo projektas, kalbamasi su aukštosiomis mokyklomis. „Dabar, kai investuotojas patvirtino savo ketinimus, palankią investicijos aplinką imsis formuoti ir platesnis organizacijų ratas“, – prideda ji.
„Investuok Lietuvoje“ įvardija, kad dėl vykdyto projekto „Ateities inžinieriai“ Kauno kolegijoje priėmimas į elektronikos programą augo 71 proc., į automatikos – 21 proc. Ženkliai didėjo ir įstojusių į elektronikos gamintojams aktualias KTU studijų programas: elektronikos inžinerija (25 proc.), elektros inžinerija (37 proc.), gamybos inžinerija (43 proc.), transporto elektronika (29 proc.), transporto priemonių inžinerija (38 proc.).
„Be to, tikimasi, kad būsimieji abiturientai, matydami geras įsidarbinimo galimybes, ir ateinančiais metais pasirinks elektronikos ir panašias studijų programas. Išlaikant panašų augimo tempą ir tolygiai didinant valstybės finansavimą šioms studijų programoms, specialistų trūkumo neturėtų atsirasti“, – prideda Mantas Katinas, užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius. Augant bendrovėms daugės ir kvalifikuotų darbuotojų
M. Katino teigimu, „Hella“, „Continental“ ir „Hollister“ planuojamus gamybinius pajėgumus pasieks po 4–5 metų, todėl pamažu augant bendrovėse įdarbintų žmonių skaičiui Lietuva turės ruošti reikalingus specialistus siekiant užtikrinti, kad suplanuoti gamybiniai pajėgumai būtų pasiekti ir gal netgi padidinti.
„Tai, kad Lietuva turėtų daugiau dėmesio ir lėšų skirti inžinierių rengimui „Investuok Lietuvoje“ sako jau ne vienerius metus. Agentūros duomenimis, per ateinančius ketverius metus Lietuvoje reikės daugiau nei 3 tūkst. elektronikos inžinerijos specialistų. Dėl šios priežasties ne tik prašoma didinti finansavimą toms studijų ir profesinio mokymo programoms, kurias baigę specialistai galės dirbti elektronikos gamyklose, bet ir populiarinama inžinieriaus profesija“, – sako M. Katinas.
Lietuvos darbo biržos atstovė spaudai taip pat pamini, kad įmonės plėsis kelis metus, tad visiems pasiruošus ir atlikus savo darbus, darbuotojų užteks tiek investuotojui, tiek ir esančiai pramonei.
„Profesinio mokymo programos trunka dvejus metus, perkvalifikavimas gali trukti kelis mėnesius. Šio projekto sėkmė pirmiausia priklausys nuo efektyvaus profesinio orientavimo – informuojant jaunimą apie atsiradusias naujas profesinės galimybes bei nuo valstybės pasirengimo remti dirbančiųjų perkvalifikavimą šiame strategiškai svarbiame projekte“, – teigia M. Jankauskienė.
Lietuvos darbo birža informuoja, kad šiuo metu Lietuvoje registruota 229 technologijų ir gamybos inžinieriai, iš jų – 122 pasirengę ir motyvuoti, t.y. darbo ieškantys žmonės, kurie turi patirtį, žinios nėra pasenusios, tinkamas išsilavinimas ir jie nori dirbti tad jiems ieškomas tinkamas darbas pagal jų išsilavinimą.
