Epicentre – jauni žmonės
Karakasas dar niekada nebuvo atsidūręs pirmojoje vietoje. Tiesa, 2008 metais Karakasas buvo atsidūręs pirmajame pavojingiausių šalių sąrašo dešimtuke. Remiantis statistika, 100 tūkst. žmonių tenka 118,89 žmogžudystės. Karakasas yra sostinė ir didžiausias Venesuelos miestas. Ekspertai tikina, kad dėl politinio, ekonominio ir socialinio nestabilumo šalyje, ko gero, ir yra tiek daug žmogžudysčių. 1990 metais nusikaltimų skaičius Venesueloje pradėjo ženkliai didėti. Yra keli svarbiausi faktoriai, kodėl taip yra.
Daugiausia žmogžudysčių yra įvykdoma itin pavojingame Metropolitano rajone. Nenuostabu, kad daugiausia mirtinų pavojų kyla skurdžiuosiuose šalies regionuose, ypač tuose, kur daugiausia ispanakalbių žmonių. Tiriant nusikaltimus ir žmogžudystes, aiškėja, kad jų epicentre dažniausiai atsiduria jauni žmonės.
Skylėta teismų sistema
Niujorko universitete dėstantis profesorius Alejandro Velasco sakė „Business Insider“, kad viena svarbiausių priežasčių, kodėl Karakasas yra įvardytas kaip pavojingiausias pasaulio miestas, – visoje Venesueloje paplitęs nebaudžiamumas.
„Teismų sistemoje galime pamatyti gausybę sutrikimų, kurie ir leidžia, kad vešėtų nebaudžiamumas, viso to rezultatas – įstatymų nepaisymas“, – sakė profesorius anksčiau niekur neskelbtame interviu.
A. Velasco taip pat sako, kad kai kurie ankstesnio Venesuelos prezidento Hugo Chaveso vyriausybės biuro sprendimai buvo tiesiog „šizofreniški“, kurie kerojo teisėsaugoje nuo 1999 metų iki 2013 metų. „Teisėsaugos pastangos bandyti šalį išvesti iš nusikaltimų ir žmogžudysčių pavojaus buvo visiškai bevaisės, kai kurie žmonės vyriausybėje specialiai darė viską, kad nusikalstamumas augtų“, – kalbėjo profesorius.
Nekovoja su narkotikų problema
Anot Niujorko profesoriaus, nebūtų galima pro akis praleisti ir dar vienos priežasties, kuri „padėjo“ Karakasui pasiekti pirmąją vietą pavojingiausių miestų sąraše – Venesueloje jau ne pirmus metus besitęsiantis civilinis konfliktas. Dėstytojas įvardijo ir dar dvi priežastis: narkotikų vartojimas bei nesaugumas kelyje, kurį, tiesa, būtent ir sąlygoja narkotikų prisiriję vairuotojai, kurių tiesiog apstu Venesuelos gatvėse.
„Niekas nesiruošia kovoti Venesueloje su narkotikų problema. Narkotikų karas palaipsniui juda tik žemyn ir skverbiasi į Venesuelą, kurioje veši nebaudžiamumas ir teisėtvarkos painiava, kalbant apie tai, kas liečia kriminalinius elementus. Viskas juda inerciškai: korupcija persiduoda ir į kariuomenę bei nacionalinę gvardiją. Visuomenėje nebėra sunku gauti ginklų. Prieiga prie ginklų pasidarė labai lengvai pasiekiama“, – kalbėjo profesorius.
Slepia žmogžudysčių skaičių
Per pastaruosius metus Venesuelos vyriausybė uždarė sieną su Kolumbija, dislokavo regiono kariumenę, išvijo tūkstančius kolumbiečių, kai kurie iš jų buvo pabėgėliai, nelegaliai gyvenę Venesuelos Vakarų pasienio regione.
„Kai kalbame apie nusikaltimų statistiką Venesueloje, turime pripažinti, kad šis klausimas šalyje yra stipriai politizuotas“, – kalbėjo profesorius A. Velasco. Nužudymų statistiką šalyje fiksuoja Venesuelos smurto observatorija. Politologė Dorothy Kronik pažymėjo, kad „prognozės remiasi ankstesnėmis tendencijomis“, kurios viešina labai abejotinus rezultatus. Šie duomenys, anot politologės, nėra patikimi, ypač pastaraisiais metais, nes vyriausybė net nustojo atskleisti tikrąją žmogžudysčių statistiką.
Gana šokiruojančią statistiką taip pat galėtų atskleisti ne pats maloniausias specialistų vizitas į morgą. O jame – 80 proc. skeletų, ant kurių pastebėtos žymės atskleidžia, kad žmonės buvo nužudyti smurtine mirtimi. Profesorius A. Velasco pažymėjo, kad net šiais skaičiais nereikėtų pasikliauti. Lentelės, kuria pateikia Bello Monte, yra labai abejotinos.
Nusikaltėliai užplūdo gatves
„Tarti lemiamą žodį apie nusikalstamumą Venesueloje yra labai sunku, nes viskas yra neapibrėžta. Man tai atrodo, kaip ekstremaliai tamsi figūra – žmogžudystes slepia faktai ir suklastotos statistikos“, – sakė profesorius. „Dar vienas dalykas, kuris pastebimai pakilo – žmogžudysčių skaičius po įsilaužimo į namus. Kai kurie nusikaltimai nebuvo planuojami kaip žmogžudystės, tačiau galiausiai viskas baigdavosi būtent taip“, – kalbėjo akademikas.
Nusikaltamumas tiesiogiai susijęs su šalies ekonomika. Tačiau viskas daug paprasčiau suprantama, kai prisimename paprastus žmones, kurie nori įsigyti kasdienių produktų. O juos nusipirkti nėra taip paprasta, kai šalyje yra tokia infliacija. Kai kurių maisto produktų Venesuelos gyventojams tenka laukti kelias dienas. Tam, kad nusipirktų produktų, žmonėms reikia stovėti eilėse dieną ir naktį. Nenuostabu, kad gatvėse įvykdoma vis daugiau nusikaltimų, kurie veda visuomenę į smurto gniaužtus.
„Kai žmonės valandų valandas praleidžia gatvėse su pinigais rankose, nenuostabu, kad toks vaizdas traukia nusikaltėlius“, – tikino profesorius.
Prekybininkai džiaugiasi
Gyventojai dažniau renkasi pirkti produktus gatvėse, o ne parduotuvėse. Priežastis paprasta – gatvėse įsigyti produktų yra pigiau. Tuo ypač džiaugiasi prekybininkai, mat tai vienintelis jų pajamų šaltinis.
„Tai yra nuobodu, tačiau neblogas būdas užsidirbti pragyvenimui“, – sakė 23 metų vyras Luis.Kaip ir daugelis kitų prekeivių, jis tikisi užsidirbti išpūsdamas kainas. „Šiandien pas mane ateis viena panelė, kuri man sumokėjo iš anksto“, – naujienų agentūrai „Reuters“ sakė prekeivis, glostydamas savo piniginę.
Turtingųjų pramoga
A. Velasco sako, kad žmonės vis tik rečiau nei anksčiau išeina pasivaikščiti į gatves. Tai tapo savotiška turtingųjų pramoga, ypač kalbant apie išėjimą į miestą vakare. Turtingieji nusisamdo asmens sargybinius, kurie juos lydėtų.
Sargybiniai su savimi nešasi ginklus, o tai dar labiau padidina riziką, kad įvyks nelaimė, kuri baigsis kieno nors mirtimi.
„Negalėjau Venesueloje auginti vaiko. Venesuela yra bloga šalis, kurioje situacija tik blogėja“, – sakė Veronika Lenzi, kuri dirba rinkodaros srityje ir Paliko Venesuelą, kai sužinojo, kad laukiasi vaiko. Šiuo metu moteris gyvena Majamyje.
