Bulgarus domina Lietuvos patirtis, kurią ji įgijo derybose su Europos Sąjunga (ES) derantis dėl Ignalinos jėgainės uždarymo.
Apie tai buvo kalbėta Lietuvos užsienio reikalų ministro Antano Valionio susitikimuose su Bulgarijos premjeru Simeonu Saxe-Coburgu Ghota (Simeonu Saksu- Koburgu Gota), parlamento pirmininku Ognianu Gerdjikovu (Ognianu Gerdžikovu) bei UR ministru Solomonu Passy, pranešė Lietuvos URM Spaudos skyrius.
Nuo 1975 metų Bulgarijoje veikia Kozlodujaus atominė elektrinė, kuri pagamina apie pusę šalies elektros energijos. Tačiau ES reikalauja iki 2006 metų uždaryti 4 iš 6 atominės jėgainės reaktorių.
Lietuva derybose su ES pasiekė, jog ES patvirtino savo pasiryžimą iki 2006 metų jėgainės uždarymui kasmet skirti po 70 mln. eurų, tačiau, Lietuvos manymu, šiam klausimui spręsti prireiks papildomų organizacijos lėšų.
Tarptautiniame eksploatacijos fonde ES šalys bei kitos valstybės įsipareigojo sukaupti dar apie 745 mln. litų (216 mln. eurų), o pati Lietuva iki šiol yra sukaupusi apie 160 mln. litų (46 mln. eurų).
Lietuvos institucijų skaičiavimais, IAE uždarymo padariniai iki 2020 metų galėtų būti įvertinti iki 8 milijardų litų.
Pirmąjį Ignalinos atominės elektrinės bloką Lietuva įsipareigojo uždaryti iki 2005-ųjų, antrąjį - 2009-aisiais, gavus tinkamą finansavimą iš ES.
Sausio 15-17 dieną Sofijoje viešėjusio A. Valionio susitikimuose su aukščiausio rango Bulgarijos pareigūnais taip pat buvo aptartas tolesnis bendradarbiavimas "Vilniaus dešimtuko" kontekste.
Lietuvos UR ministro nuomone, "Vilniaus dešimtuko" politinis bendradarbiavimas ir po Prahos viršūnių susitikimo turi išlikti aktyvus. Pasak A. Valionio, Vilniaus grupė turėtų įgauti parlamentinę dimensiją, kuri prisidėtų prie sklandaus ratifikavimo proceso NATO šalių narių parlamentuose.
Ta proga A. Valionis Bulgarijos parlamento vadovui perdavė Seimo pirmininko Artūro Paulausko laišką, kuriame kviečiama atvykti į Lietuvoje rengiamą pirmą oficialų V-10 priklausančių šalių parlamentų vadovų susitikimą gegužės 21-22 dieną.
2000 metais suburtam "Vilniaus dešimtukui" priklauso Albanija, Bulgarija Kroatija, Estija, Latvija, Makedonija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija ir Lietuva.
Susitikimuose su Bulgarijos pareigūnais A. Valionis sutarė, kad būtina plėsti dvišalius ekonominius santykius bei spartinti teisinės bazės, reglamentuojančios ekonominius santykius tarp šalių, kūrimą.
Tuo tikslu bulgarai A. Valioniui pateikė Lietuvai apsvarstyti konkrečius dvišalių sutarčių projektus.
Narystės NATO ir ES siekiančios Lietuvos ir Bulgarijos užsienio politikos strateginiai tikslai daugeliu atveju sutampa.
Pernai Prahoje abi valstybės bei dar penkios Vidurio Europos šalys gavo kvietimą tapti Aljanso narėmis.
Tačiau Bulgarijai ne taip sėkmingai kaip Lietuvai vyko derėtis su ES. Lietuva, kartu su kitomis devyniomis Vidurio bei Pietų Europos šalimis, stojimo derybas su ES baigė šių metų gruodį. Lietuva planuoja visateise ES nare tapti 2004 metais.
Tuo tarpu Bulgarija ir Rumunija narystei ES tikriausiai bus pasirengusios tik 2007 metais.
Šios savaitės pradžioje ministras A. Valionis išvyko penkių dienų oficialaus vizito į Slovėniją, Kroatiją ir Bulgariją, kurio metu susitiko su šių šalių prezidentais, premjerais ir UR ministrais.
Penktadienį baigęs vizitą Bulgarijoje A. Valionis parskrenda į Vilnių.
BNS