Bukauciškių dvaras įkurtas gal XV a. pabaigoje. 1800 m. Žydaraistyje pastačius plytinę, sumūrytas vienaaukštis dvaro gyvenamasis namas.
Pietinėje dalyje sraigtiniai laiptai, šiaurinėje skliautuotas pusrūsis su virtuve, samdinių kambariais, sandėliu. Stogas gontų, lubos ąžuolinės, parketas salėje raštuotas, langai 2 m aukščio, aštuonrėmiai. Vakariniame namo šone medinė veranda, šalia jos apvali klomba, apsodinta maumedžiais, klevais, uosiais, eglėmis, apjuosta grįstu keliu. Nuo klombos pro sodo kampą į vakarus ėjo 1 km kelias, apsodintas tuopomis ir kaštonais, kurių V. Mirono nurodymu daug iškirsta pastatų remontui. Šiauriau buvo medinis vienaukštis arendatorių – dinarščikų namas. Piečiau klombos medinis svirnas, o ryčiau - ledaunė su akmens rūsiu. Tai senovės laikų šaldytuvas. Šio nedidelio, iš akmenų sumūryto pastato miduje iškasta 2,5 metro gylio duobė, į kurią žiemą priveždavo iš ežero skaldytų ledų, juos sluoksniuodavo su pjuvenomis. Maisto produktus dėdavo ant tų ledų, kurie neištirpę išsilaikydavo iki vasaros.
Šiaurvakarinėje namo pusėje buvo medinė arklidė, o šiauriau jos – medinė karvidė. Šiaurinėje dvaro pusėje buvo medinis kluonas. Nuo „pakajų“ link ežero ėjo mūrinė siena, prie kurios apie 1938 m. įrengti sandėliai žemės ūkio padargams. Pietų pusėje buvo 2 ha sodas, kuriame augo 238 obelys, 74 kriaušės, 80 vyšnių ir slyvų. Jį supo medinė tvora, kurios pakraštys apsodintas lazdynais. Jo gale paežerėje 50 x 4 m griovys, kuriame laikė žuvis. Už 400 m nuo dvaro Melnyčios kalnelyje buvo vėjo malūnas, nugriautas 1930 m.
Dvaro žemė ribojosi su Daugų ežeru, Padaugės, Slabadėlės, Dvarčėnų ir Rimėnų kaimais, Pakaršio dvaru.
Netoli dvaro buvo koplytėlė, kurią 1848 m. pastatė Bernardas Karlavičius. Mūriniame rūsyje buvo kapavietė.
1898 m. Bernardas Karlavičius pardavė dvarą caro karininkui Antanui Dionizui Kazlauskui, kuris tarnavo gal Varšuvoje, čia retai būdavo. Ūkiui smunkant, Antanas vedė varšuvietę gydytojo dukterį, našlę Adelę Pachoską – Pilevskają, kurios sūnus Feliksas Pilevskis, pramintas Lioliumi, 1912 pirko dvarą iš A. Kazlausko.
1921 m. Alytaus apskrities vyriausioji komisija perėmė dvarą savo žinion, nes ankstesni savininkai Pilevskiai neturėjo nuosavybės dokumentų. 1921-03-23 Žemės ūkio departamentas dvarą laikinai paliko A.Kazlauskienei. A.Kazlauskienės valdymo metu dvaras, anot P. Biržio, buvo gyvas pavyzdys nykstančių Lietuvos dvarų. 1934 m. perdavus centrą Mironui, Kazlauskienė išvyko į Lenkiją, palaidota Varšuvoje.
1934-09-29 nutarimu Nr. 1914 m. signatarui Vladui Mironui skirta 20 ha dvaro žemės, tais metais jis dar nupirko 20 ha. Jo iniciatyva suremontuoti dvaro trobesiai, įrengta vėjo jėgainė, gražiai suremontuota koplyčia
Ledainė
Bukaučiškių dvaras, kuriame gyveno Malinauskai, buvo didelis, Filomena Malinauskaitė valdė 72 ha. Po nelaimingų vertelgų žiro jos dvaras 1934 m. banko buvo parduotas iš varžytinių. 1935 m. dvarą iš varžytynių nupirko Karolis Kamandulis. Tais laikais prie dvaro rūmų puikavęsis gražus didelis saulės laikrodis, akį traukdavo spalvingas gėlynas. 1837 m. lenkų kalba parašytame dvaro inventorizacijos knygoje rašoma: "Rūmų pastatas senas, fasadinė pusė į vakarus. Kadangi nėra pamato, sienų rąstai papuvę. Abu namo galai pastatyti iš tašytų pušinių rąstų. Priestatas taipogi medinis. Lauko durys dvigubos, su kabliais ir vyriais. Virš durų langelis, suskirstytas į 18 smulkių dalių".
Be gyvenamojo pastato, dvare buvo svirnas grūdams pilti, klėtis, 3 tvartai, kiaulidė, pirtis ir karčema. "Karčema pastatyta iš naujų pušinių tašytų rąstų. Pamatas akmeninis, mūrytas su moliu ir kreida. Pirmasis karčemos kambarys didesnis, jame yra 2 langai, medinės lubos ir grindys. Šalia kamara, kurios langelis be stiklo, durys su geležine šovyne. Stogas dengtas šiaudais" – rašoma inventorizacijos knygoje.
Šiandien nėra nei karčemos, nei rūmų pastato.
Straipsnis paimtas iš wiki principu kuriamos gyvos krašto enciklopedijos www.grazitumano.lt. Visą straipsnį galite rasti čia.
