Dovilė Palavinskaitė
Nors Lietuvą nauji prietaisai pasiekia 2–5 metais vėliau nei Vakarų šalių gyventojus, vis dėlto inovacijų medžiotojai jau dabar naudojasi išmaniaisias buitiniais prietaisais, pavyzdžiui, savaime išsivalančiomis orkaitėmis, skalbyklėmis su automatine skalbiklių dozavimo sistema ar šaldytuvais su specialia zonų sistema, kuri garantuoja, kad produktai 5 kartus ilgiau išliks švieži. Rinkos ekspertai vieningai sutaria, kad lietuvių konservatyvumą ir lojalumą senesniems, bet dar naudoti tinkamiems įrenginiams netrukus pakeis prietaisai, kuriuos galėsime valdyti išmaniaisias telefonais.
Vertina patogumą
„Šiuolaikiniai žmonės vis labiau vertina daiktų funkcionalumą ir patogumą. Jaunoji lietuvių karta iš „kiekybinio mąstymo“ pereina prie „kokybinio“ ir daiktą pirmiausia renkasi ne pagal kainą, o pagal tai, kiek komforto jis suteikia. Taip pat įsigyjant namų apyvokos daiktus svarbus tampa prestižiškumo kriterijus, todėl vis dažniau perkamos ne pirmo būtinumo prekės, paklausūs tampa tokie prietaisai kaip lauko kepsninės, kavos aparatai ir pan.“ – teigia „Bosch“ pardavimo vadovas Lietuvai ir Latvijai Martynas Plyčiuraitis Plyčius.
Ekspertų nuomone, netolimoje ateityje ryškiausi pokyčiai įvyks virtuvėje: per ateinančius metus buities prietaisų rinkoje įsigalės išmanieji prietaisai, kurių veikla paremta jutiklinėmis sistemomis. Taip pat prognozuojama, kad atsiras daugiau namų ūkių, apsirūpinusių orkaitėmis su savaiminio išsivalymo (pirolizės) sistema, kai aukštoje temperatūroje sudeginami po kepimo likę riebalų ir nešvarumų likučiai. Šios orkaitės populiarios Skandinavijos šalyse; Švedijoje tokios orkaitės šiuo metu sudaro 19 proc. visų parduodamų orkaičių, o Danijoje – net 34 proc. Per pastarąjį dešimtmetį prekyba orkaitėmis su pirolizės sistema suaktyvėjo ir Lietuvoje: „Prieš 10 metų pradėjus prekiauti orkaitėmis su pirolizės sistema, pardavimas buvo labai mažas: 1–2 vienetai per mėnesį. Pastaruoju metu, nagrinėjant šių orkaičių pardavimų tendencijas nuo 2013 m. iki 2014 m. tuo pačiu laikotarpiu, pardavimas augo apie 40 proc.“ – sako M.Plyčiuraitis Plyčius.
Kinta įpročiai
Vienas veiksnių, darančių didžiausią įtaką technologiniams pokyčiams, – kintantys maisto gaminimo įpročiai: nuo greito maisto gręžiamasi į namie pagamintą maistą. Pastebima, kad vis daugiau žmonių nori patys gaminti makaronus, kepti duoną bei išbandyti savo kulinarijos gebėjimus darydami patiekalus, kurių iki šiol buvo galima paragauti tik restoranuose. Dėl šios priežasties ateities virtuvėje bus ypač svarbios technologijos, leidžiančios be didelių pastangų pasigaminti beveik viską: populiarios taps daugiafunkcės virtuvės mašinos ir viryklės priedai, padėsiantys iškepti picos padą ar duoną.
Pasak rinkos tyrimų bendrovės „GfK Retail and Technology Baltic“ vadovo Lietuvoje Eduardo Grybovo, greitai buitinė technika bus tiesiogiai susieta su išmaniaisiais telefonais ir valdoma jų programėlėmis.
„Ateina Google karta, kuriai virtuali komunikacija ir „bendravimas be sienų“ tampa svarbiausiu komfortabilaus gyvenimo veiksniu. Tai, kad ši karta vertina funkcionalumą, yra akivaizdu: jau šiandien 70 proc. visų parduodamų telefonų yra išmanieji“, – sako E.Grybovas.
Vyresniems bus sunkiau
Žinoma, galima įžvelgti ir kelias kliūtis perėjimui prie išmaniųjų technologijų: senyvo amžiaus arba mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms naujosios technologijos gali pasirodyti per daug sudėtingos, apsunkinančios vartojimą ar tiesiog per brangios. Šią problemą galėtų išspręsti didesnis valdžios dėmesys inovacijoms viešosiose erdvėse. Puikų pavyzdį rodo Skandinavijos šalys, kuriose netrūksta skaitmeninių bibliotekų, suteikiančių galimybę nemokamai nuomotis bet kokią knygą nacionaline kalba. Tokios detalės atrodo nereikšmingos, tačiau dėl jų žmonės ilgainiui tampa imlesni naujoms technologijoms ir perka daugiau mobilių įrenginių.
