1926 metais, „Bugatti“ įkūrėjui kilo mintis sukurti automobilį, kuris būtų skirtas valstybių vadovams ir karališkosioms šeimoms. Pagal pirminį projektą, „Bugatti“ būtų pagaminusi dvidešimt penkis vienetus, kurie atitektų D.Britanijos, Prancūzijos, Ispanijos, Italijos vyriausybėms ir karališkoms šeimoms. „Type 41 Royale“ vardu pavadintas modelis į serijinę gamybą žengė 1928 metais ir buvo gaminamas iki 1933 metų. Vietoj dvidešimt penkių vienetų, „Bugatti“ pagamino tik septynis vienetus iš kurių šeši iki šiol rieda pasaulio gatvėmis.
Kas sutrukdė išplėtoti šio prabangaus limuzino gamybą? Ekonominė krizė, kuri buvo negailestinga visiems automobilių gamintojams Europoje. Skirtumas tarp dabartinių ir anksčiau įvykusių krizių, dabar mažų ir išskirtinių automobilių gamintojų atsiranda vis daugiau.
Karališkasis „Bugatti“ turėjo nežmoniškai ilgą ratų bazę, kuri siekė net 4,3 metro, kai automobilio ilgis siekė 6,5 metro. Dėka tokių proporcijų ir sunkaus 12,7 litro motoro, „Bugatti Type 41 Royale“ svėrė net tris tonas.
Kaip bebūtų keista, tačiau tuometiniai automobilių tema rašantys žurnalistai teigė, jog nepaisant savo dydžio, karališkasis „Bugatti“ galėjo pasigirti puikiomis valdymo savybėmis, kurios priminė lengvesnius ir sportiškesnius „Bugatti“ automobilius.
Kadangi Ettore Bugatti buvo vienas iš tų žmonių, kurie neklausė kitų nuomonių, vienas rečiausių markės modelių turėjo aštuonių cilindrų motorą, kurio darbinio tūris iš pradžių buvo net 14,7 litro. Tačiau susidūręs su keliomis problemomis, Ettore variklio tūrį sumažino iki 12,7 litro.
Pats variklis buvo net 1,4 metro ilgio ir 1,1 metro aukščio. 300 arklio galių išvystęs variklis iki šiol dėvi pačio didžiausio variklio etiketę. Joks kitas inžinierius ir automobilių gamintojas į serijinės gamybos transporto priemones nemontavo tokių didelių variklių.
„Bugatti“ nebūtų „Bugatti“, jeigu nepasižymėtų drąsiomis idėjomis. Šis gigantiškas motoras iš pradžių savo gyvenimą pradėjo Prancūzijos naikintuvuose. Ettore tiesiog sumažino cilindrų skaičių, darbinį tūri, pridėjo du išmetimo vožtuvus ir turime variklį, kuris varė karališkąjį „Bugatti“.
Į Europą atėjus ekonominei krizei ir Ettore Bugatti komerciniam „Type 41 Royale“ planui žlugus, jis kartu su inžinieriais suprojektavo greitaeigių traukinių prototipus, kuriuos vėliau įsigijo Prancūzijos geležinkelių įmonė ir juos naudojo iki pat šešto dešimtmečio pabaigos.
Ettore rankomis surenkami aštuonių cilindrų varikliai leisdavo šiems traukiniams įsibėgėti iki 200 km/val. greičio.