Per žingsnį nuo pigiausiomis šildymo kainomis Lietuvoje besidžiaugiančių savivaldybių likusi Kretinga, stengiasi nenusileisti ir imasi visų įmanomų priemonių, kad pasivytų kitas savivaldybes. Šių metų balandžio mėnesį, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, šilumos kaina Kretingoje siekė 24,51 ct/kWh ir buvo viena mažiausių regione. Palyginimui, Klaipėdoje šilumos kaina siekė 27,26 ct/kWh, o Skuode – 28,29 ct/kWh. Brangiausiai už šilumą moka anykštėnai – net 36,04 ct/kWh.
Viena priežasčių, leidžiančių užtikrinti vienas žemiausių šildymo kainų regione ir vytis pažangiausių savivaldybių šilumos tinklus – pigiai perkamas medienos biokuras, kuris sudaro 81 proc. Kretingos šilumos tinklų naudojamos žaliavos. Kretingos šilumos tinklai neseniai sugebėjo medienos biokuro nusipirkti penktadaliu pigiau nei vidutinė rinkos kaina. Norėdama sumažinti šilumos gamybos kaštus, bendrovė griebėsi ir įrangos atnaujinimo. Per dešimtmetį rusiška įranga pakeista daug efektyvesne ir patikimesne lietuviška. Pavyzdžiui, dūmai lietuviškuose įrenginiuose juda dūmavamzdžių vidumi, o ne išore, todėl gerėja šiluminis efektyvumas, įranga ne taip greitai susidėvi. Anksčiau turėta rusiška technika susidėvėdavo per 3-4 metus, tuo tarpu lietuvių gaminti katilai gaminti panaudojant skandinaviškas inovacijas, todėl tarnauti gali bene dvigubai ilgiau, o jų kaina mažesnė. Be to, viename iš trijų Kretingos gyventojams šilumą gaminančių katilų įdiegtas ekonomaizeris.
Didžioji dalis šilumos tinklų valdomos infrastruktūros atnaujintos ne biudžeto lėšomis, o pinigais, gautais iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, įvairių programų. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Danutės Skruibienės teigimu, šilumos tinklų vadovybė rodo didelę iniciatyvą siekiant įsisavinti europinius pinigus ir juos tikslingai bei efektyviai panaudoja atnaujinant įrangą.
Šiuo metu miesto gyventojus šildo 3 biokuro katilai po 5 MW. Visame rajone sumontuotos dar 25 katilinės, tačiau biokuru kurenamos vos trečdalis iš jų.
„Trijų tik biokuru kurenamų katilinių bendras galingumas siekia 15 MW, todėl biokuru galime apšildyti visą miestą. Pastarąsias žiemas rezervinio kuro nenaudojome visiškai. Tuo tarpu daugelis rajonuose esančių katilinių kurenamos gamtinėmis dujomis ir anglimi. Be to, vos 10 proc. jų yra šiuolaikiškos. Tai gerokai apsunkina mūsų siekį pasivyti mažiausiais už šilumą mokančias savivaldybes“, - teigia bendrovės „Kretingos šilumos tinklai“ direktorius Jonas Barzdys.
Visgi J. Barzdys prasitaria, kad ir tos kelios rajonuose įrengtos biokuro katilinės leido optimizuoti darbą. Pavyzdžiui, mokyklos katilinę kurenant anglimi, reikėdavo net keturių etatų, tuo tarpu įrengus medienos granulėmis kurenamas katilines, galima įjungti pusiau automatinį rėžimą, todėl katilinę prižiūrėti gali vienas darbuotojas.
„Tobulėti tikrai turime kur, tačiau tam reikalingos investicijos. Jei būtų lėšų, investuotumėme į biokuro katilinių statybą ir kaimuose – tai padėtų sumažinti šilumos kainas viso rajono gyventojams“, - teigia Kretingos šilumos tinklų direktorius.
