Pradėkime nuo to, kaip jūs leidote šį laiką, kai kovo viduryje netikėtai gyvenimą sustabdė karantinas?
Kaip ir visi žmonės, iš pradžių pasimetėme. Šiandien vėl gyvename ir dirbame įprastu ritmu: užsiimame astrologija, būrimu, meditacijomis, auginame sveikatai naudingas žoleles (kai kurių ypatingų sėklų esu net iš Singapūro atsisiuntusi). Per karantiną džiaugėmės turėdami daugiau laisvo laiko ir stačia galva nepuolėme tikrinti, kas vyksta iš astrologinės pusės.
O žvilgtelėję nustebome, kad laikotarpiu nuo šių metų kovo 11 dienos iki 2021 metų vasario 16 dienos nieko, dėl ko reikėtų sunerimti, planetos nerodė – štai kodėl nė vienas astrologas praėjusį rudenį, pranašaudamas 2020 metų ateitį, nieko grėsmingo neįtarė.
Žinoma, jei patyrinėtume Lietuvos horoskopą nuo Mindaugo karūnavimo laikų, galėtume išvysti tam tikrų ženklų, atskleidžiančių dabartinę padėtį. Na, o gera žinia ta, kad po Naujųjų, tiksliau – po sausio 10 dienos, situacija ims gerėti. Išorinės jėgos dar drums ramybę, bet nebe taip agresyviai. Po krizės suaktyvės dvasinis gyvenimas bendruomenėse, įsikurs naujų organizacijų. Suklestės verslai, susiję su vandeniu, skysčiais. Paaiškės, ką iš tiesų reiškė tas mūsų uždarymas – tiesa bus šokiruojanti…
Abu praktikuojate sveiką gyvenseną. Kokia jūsų kasdienybė, įskaitant maistą, gal net badavimą, mankštas ar fizinius darbus, pagaliau – vidaus pasaulį? Ką siūlote išbandyti kitiems?
Ne paslaptis, kad sergantis žmogus neturi apetito, todėl pajutus pirmus ligos požymius reikėtų papasninkauti. Tai ypač efektyvu sergant peršalimo ligomis.
Pravartu nepamiršti veganiško maisto naudos. Tai – labai stipri profilaktinė priemonė. Puiku, jei namuose turite pelyno. Patarčiau rytais nevalgius nuryti šaukštą karčios pelynų arbatos ir užsigerti maloniai karštu vandeniu. Tai gali sustiprinti imunitetą ir apsaugoti nuo ligų. Reikėtų prisikasti cikorijos, kuri valo kepenis, stiprina organizmą. Ačiū Dievui, Lietuvoje jos apstu.
Jūs – du mistikai po vienu stogu. Jei jūsų kasdienybėje kas nors vyksta ne taip, kaip planavote ar tikėjotės, kam visa tai nurašote?
Karmos dėsniui. Gal praeitame gyvenime klydome? Mes gal labiau negu kitos poros, kurios žiūri į žmogų kaip į nekintančią konstantą, pateisiname vienas kitą. Juk tam ir susitikome, kad tobulėtume. Panašus pasaulio supratimas padeda šeimos santarvei, abu tapome tolerantiškesni.
Be abejo, mane gludino darbas su žmonėmis, jų likimai. Nors… Moralinės nuostatos ir dabar yra griežtos. Neįmanoma, kad kuris nors išduotų. Žmonės gastroliuoja, jei neranda vidinės ramybės. Jie ieško naujų santykių, tačiau tik dar labiau komplikuoja padėtį. Mūsų šeima gyva – nuolat kažkuo domimės. Nėra „teliko“ po darbo, siekiame žinių, turime hobių, jau vien bitės kiek laiko atima! Mane ištiko kultūrinis šokas, kai kitame rate susidūriau su žmonėmis, kuriems svarbu vien alus ir šašlykai.
Nustebo, kai pasakiau, kad mokausi auginti gardeniją, kuri mano rankai nepaklūsta. „O ką reiškia „lengva ranka“?“ – paklausė. Žinios iš dangaus nekrenta. Pati daug ko išmokau vaikščiodama paskui močiutės sijoną. Aiškiaregystės dovaną, matyt, paveldėjau iš senelio. Jis garsėjo kaip žolininkas, ezoterikas.
Vaiva, jūs išleidote knygą, kurioje pateikiate patarimų, kaip gyventi sveikiau. Kokia jos esmė, kam ją skyrėte?
Su Jūrate Butkute-Bratikiene sudėjome nemažai medžiagos apie sveiką gyvenseną – daug patarimų vienoje vietoje. Taip gimė knyga. Norėjosi paskatinti žmones labiau domėtis savo sveikata (knyga skirta visiems – ir tiems, kurie rūpinasi sveikata, bet stokoja žinių, ir visai nesidomintiems, nes dar nepatyrė problemų). Išties svarbu bent dalį rūpesčio dėl geros savijautos prisiimti patiems, o ne deleguoti medikams.
Knyga sulaukė atgarsio: žmonės vis paskambina ir klausia, kur ją rasti, nes knyga gana greitai ištirpo knygynuose. Karantino metu, kai gydytojai nustojo teikti medicinines paslaugas, liko knygos. Manojoje iš tiesų galima rasti daug paprastų, kiekvienam prieinamų sveikatos gerinimo variantų. Jei dar kartą sėsčiau rašyti knygą panašia tema, daugiau dėmesio skirčiau veganinei mitybai, įrodinėčiau, kaip ir kodėl svarbu valgyti karštą maistą, agituočiau kuo daugiau judėti.
Užsiminėte, kad gydytojai karantino metu nustojo teikti medicinines paslaugas… Kaip vertinate poliklinikų (ne)darbą? Gal patys esate dėl to nukentėję?
Mano aplinkoje dėl laiku nesuteiktos pagalbos mirė du žmonės. Buvo laukiama, ką parodys COVID-19 testas, tik tuomet bandoma padėti. Vienas laukiantysis mirė dėl širdies problemų, kitas – dėl sunkios traumos…
Turėjote ir tebeturite gausią įvairių augalų plantaciją. Jūsų oranžerijoje augo daug puikių orchidėjų. Jos bujojo ir niekada nesirgo, bet vienąkart…
…Vienąkart išvažiavome į ilgalaikę kelionę. Grįžę gėles radome labai suvargusias, o pusė jų iš viso sunyko, nors žmonės tikrai nuoširdžiai jas prižiūrėjo. Tikiu, kad augalai buvo pernelyg prisirišę prie mano energijos ir ilgesnio išsiskyrimo tiesiog neatlaikė. Ne tik orchidėjos reaguoja į tokius pasikeitimus.
Manosios kinrožės sykį patyrė panašų stresą, kai jas pradėjo globoti nepažįstamas žmogus, ir numetė visus lapus. Net nesmagu prieš padėti norėjusius žmones. Aiškinau, kad tai ne jų kaltė, kad viskas priklauso nuo gėles prižiūrinčio žmogaus, mat joms reikia šeimininko rankų. Augalai sąmoningi, prisiriša prie savo šeimininko.
Minėjote, kad auginate, puoselėjate bites. Kaip susipina jūsų, astrologės, profesija su šiomis mistinėmis būtybėmis?
Nevartojame cukraus, net uogienes verdame su medumi. Tai viena iš priežasčių, kodėl pasvajodavome apie bites. Esame kuo didesnio ir įvairesnio judėjimo šalininkai, štai ir sugalvojome visa tai susieti su malonia veikla – bitėmis. Įsigijome žemės sklypelį gražioje vietoje, netoli Širvintų, „apgyvendinome“ jį bitėmis.
Pusvalandis kelio automobiliu ir mes jau žalioje erdvėje, kurią pamėgo net anūkės – dukros Marijos pirmagimė Benigna Morta ir mažoji Bona Beatričė. Beje, cukrus Lietuvos šeimos ūkiuose atsirado sąlyginai neseniai, nes paprasti žmonės beveik kiekvienoje sodyboje laikė avilius ir savo reikmėms naudojo medų.
Tai buvo ir maistas, ir vaistas nuo visų ligų. Kiekvienas prisilietimas prie bičių šeimos tarsi mistika, kurią vis dar mėginu įminti. Jau vien gydantis efektas ką reiškia! Ne šiaip sau visame pasaulyje populiarėja apiterapija. Net juokinga prisiminti, kaip iš pradžių bijodavau bičių, o dabar net malonu, kai įgelia. Tai sustiprina imunitetą.
Prasitarėte, kad viskas jūsų gyvenime lyg ir padaryta – vaikai užauginti, tikslai pasiekti, o tolesnis gyvenimas Lietuvoje tarsi nedžiugina… Galbūt dėl šiuo metu užsidariusių sienų?
Išties atėjo metas, kai dar esame sąlyginai jauni, sveiki, energingi. Vaikai jau užauginti, todėl natūraliai iškyla klausimas, ką dar galėtume nuveikti… Pati stebiuosi, kad kol kas turiu užtektinai veiklos, kartais net nėra kada prisėsti. Anksčiau pagalvodavau, kad pailsėsiu ir patinginiausiu tada, kai vaikai užaugs, bet iš tiesų tik dar daugiau darbo prisidėjo. Prigimties nepakeisi: jei esi įpratęs suktis, tai ir sukiesi.
Man patinka mano gyvenimas: priimu klientus, bendrauju, daug skaitau, rašau, mankštinuosi, medituoju, pasikalbu su bitėmis – jos bene puikiausios mano pašnekovės. Žinoma, liūdnoka, kad negalime keliauti, nes mums be galo patinka kelionės – ir dviese, ir su anūkais. Dabar gera proga susipažinti su Lietuva ar kaimyninėmis šalimis. Juk visada yra kuo pasidžiaugti.
