Tik patyrę egzekutoriai, tokie kaip Jerry Givensas (59 m.) žino, kaip nepakeliamai sunku buvo tiems, kurie įvykdė Troy'aus Daviso mirties bausmę, kol šis iki paskutinio atodūsio kartojo esąs nekaltas.
„Budelis yra tas žmogus, kuris kenčia labiausiai, – tikina Givensas sužinojęs, kad po 20 metų trukusios nežinios T. Davisas sulaukė mirtinos injekcijos. – Jam tenka nepakeliama našta visam likusiam gyvenimui. Kas iš jūsų norėtų tokios naštos?“
Per visus 17 savo „budeliavimo“ metų Virdžinijoje Givensas įvykdė 62 žmonių mirties bausmes. Pasak jo, elektros kėdė yra kur kas humaniškesnis būdas nei mirtina injekcija, neva įšvirkštus mirtiną dozę vaistų auka dar kurį laiką kankinasi, kol galiausiai nusibaigia.
„Turėjau paversti save tokiu žmogumi, kuris šaltakraujiškai gali atimti kito žmogaus gyvenimą“, – prisimena Givensas.
Tokie kaliniai, kaip Davisas, kurie iki paskutinės minutės tikina esą nekalti, net egzekutorių verčia suabejoti kalinio kaltumu, tačiau bausmė bet kuriuo atveju nėra atšaukiama. „Kas jei įvykdai bausmę nekaltam žmogui? Juk tai jau žmogžudystė!“, – sako Givensas.
Mirties bausmių informacijos centro duomenimis, nuo 1973 iki 2010 metų buvo atšauktos 138 mirties bausmės. Kas žino, galbūt T. Davisas, taip uoliai įrodinėjęs savo nekaltumą, išties buvo nekaltas?
Kai teisėjas nusprendžia, kad kaliniui turi būti įvykdyta mirties bausmė, egzekutorius turi tik atlikti jam pavestą darbą. „Mes nežinome visos istorijos, mes nedalyvaujame teisme ir nesame liudininkai“, – pasakoja Givensas.
Jis savo kaip budelio karjerą baigė prieš 11 metų, nes buvo apkaltintas priesaikos sulaužymu ir pinigų plovimu, nesusijusiu su jo darbu. Dabar jis dirba vilkiko vairuotoju, bet kiekvieną kartą kai kam nors yra įvykdoma mirties bausmė, jis prisimena ir savo naštą.
Kaliniai, pasmerkti mirties bausmei, yra lydimi ne tik egzekutorių, bet ir kalėjimo viršininkų. Viena „San Quentin“ kalėjimo viršininkė Kalifornijoje, sauglumo kai buvo paklausta apie keturias mirties bausmes, kurioms jai teko pirmininkauti.
Jeanne Woodford sakė, kad kontroliuoti bausmės įvykdymą kaskart tampa vis sunkiau. „Jūs turite reaguoti šaltai, kontroliuoti emocijas ir įtikinti save ir darbuotojus kad toks yra įstatymas, kurio privaloma laikytis.“
Jos, beveik keturis dešimtmečius trukusi karjera, pasibaigė 2004 metais, kai ji buvo paskirta Kalifornijos kalėjimų direktore, tačiau neilgai trukus ji pati atsistatydino iš šių pareigų.
„Žinojau, kad nesugebėsiu dalyvauti dar vienoje egzekucijoje, – sako ji. – Tiesiog žinojau, kad nepajėgsiu“.
Nuo 1992 iki 2006 metų Kalifornijoje buvo išleista 4 mlrd. dolerių, kad būtų įvykdytos 13 kalinių mirties bausmės, ir pasak Woodford, tie pinigai verčiau butų investuojami į saugos tarnybų plėtrą bei policijos pareigūnų skaičiaus didinimą. „Jeigu jau kalbame apie visuomenės saugumą, miesto gatvėse turėtų budėti daugiau pareigūnų.“
„Mirties bausmė, apskritai neturėtų būti įteisinta“, – tikina ji.
Naujausiais duomenimis pranešama, kad Džordžijos valstijoje šiais metais dviem kaliniams buvo suleista nepakankama mirtinos dozės injekcija ir jiems teko išgyventi nežmoniškus skausmus, paralyžių, organizmo irimą iš vidaus ir lėtą merdėjimą.
Po šių įvykių Džordžijoje ketinama priimti naują anestezijos būdą, kurio metu nuteistasis iš pradžių praranda sąmonę, o tik tada miršta nuo mirtinos injekcijos.
Givensas, vis dėlto, buvo vienas „atsparesnių“ budelių nei jo ankstesnioji karta. Du egzekutoriai iš Niujorko nusižudė: Dowas Hoveris 1990 metais apsinuodijo anglies monoksidu, o Johnas Hulbertas 1929 metais nusišovė sakydamas „pavargau žudyti žmones“.
Taip pat skaitykite:
