Anot politikės, Maisto taryba sukurtų platformą skaidriam bendradarbiavimui tarp maisto rinkos dalyvių, stiprintų tiekimo grandinių tvarumą, gerintų konkurencinę aplinką smulkiems rinkos dalyviams, ieškotų socialinių inovacijų, leisiančių sumažinti maisto kainas vartotojams, informuojama pranešime žiniasklaidai.
R. Budbergytės nuomone, rekordinis maisto kainų augimas pastaraisiais metais parodė, kad maisto rinkai trūksta skaidrumo.„Ekonomistai jau prisipažįsta, kad paaiškinti tokį spartų maisto kainų augimą racionaliais argumentais darosi sunku. Ar esame tikri, kad kainų kilimas nebuvo įtakotas didelių rinkos žaidėjų noro pasipelnyti? Visoje Europoje stebime taip vadinamos godumo infliacijos apraiškas, kuomet kainos yra didinamos tyčia, prisidengiant išaugusiais energijos kaštais. Galiausiai, ar darome viską, kad būtų užkirstas kelias didiesiems prekybininkams piktnaudžiauti savo padėtimi rinkoje? Kodėl tyli Konkurencijos taryba?”, – klausia R. Budbergytė.
Parlamentarės įsitikinimu, Maisto tarybos – Vakaruose išbandytas derybų formatas, leidžiantis užtikrinti, kad maisto tiekimo sistema būtų orientuota į vartotojo gerovę.
„Štai JAV, Prancūzijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Portugalijoje stebime pavyzdžius, kaip Maisto tarybos prisideda prie skaidrumo maisto rinkoje stiprinimo. Maisto tarybose dalyvauja akademikai, ūkininkai, perdirbėjai, mažmenininkai – visos interesų grupės, kurių sprendimai gali nulemti sveiko ir kokybiško maisto prieinamumą gyventojams”, – tikina R. Budbergytė.
Pasak politikės, Maisto tarybas ragina steigti ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK).
„EESRK rekomendacijos ES šalims aiškiai sako, kad Maisto tarybų sukūrimas yra būtinas veiksnys, norint spręsti maisto kainų ir tiekimo grandinių krizę ES šalyse. Tad pradėti svarstyti šios institucijos sukūrimą turime jau dabar. Galbūt Vyriausybės tikslas yra dar kartą likti ES uodegoje, – laukti, kol Briuselis mums pamojuos su bizūnu?”, – klausia R. Budbergytė.
Parlamentarės teigimu, Maisto tarybos įsteigimas prisidėtų ir prie sklandesnio PVM lengvatos būtiniausioms maisto prekėms įvedimo.„Premjerė I. Šimonytė nuolat aiškina, kad PVM lengvata maisto prekėms neveiktų, nes, suprask, prekybininkai kainos skirtumą pasiimtų sau. O ar Vyriausybė bandė su prekybininkais tartis, kaip tai buvo padaryta, pavyzdžiui, Prancūzijoje? Maisto taryba, kaip naujas derybų formatas, leistų užtikrinti, kad visa PVM lengvatos maistui nauda įkristų į vartotojų kišenę”, – tikina R. Budbergytė.
Jos nuomone, Vyriausybė gali kaltinti tik save, kad lietuviai važiuoja apsipirkti į Lenkiją.
„Deja, prisibelsti į Vyriausybės širdį mums nepavyko. Valdžia nesiteikė peržiūrėti Konkurencijos įstatymo veikimo, nenorėjo užsiimti maisto prekių kainodaros analitika, neieškojo bendrų, kainas mažinančių, sprendimų su prekybos centrais, nenorėjo peržiūrėti žemės ūkio grandinių – nedarė nieko. Kodėl tuomet stebimės, kad lietuviai važiuoja apsipirkti pigiau į Lenkiją?
Akivaizdu, kad Vyriausybei trūksta arba kompetencijos šiuos procesus kontroliuoti, arba įrankio, kuris leistų spręsti daugialypę maisto kainų krizę. Maisto taryba, mano įsitikintų, galėtų tapti tuo kompetencijų šaltiniu, kurio mūsų gyventojams šiuo metu taip reikia”, – sako R.Budbergytė.
