A. Paleckio improvizacinis solo derybose dėl koalicijos Vilniaus miesto taryboje verčia griebtis už galvos socialdemokratų partijos vadovus A. Brazauską ir G. Kirkilą. Abu patyrę politikai atkakliai neigia socialdemokratų koalicijos su R. Pakso vadovaujamais liberalais demokratais galimybę ir A. Paleckį laiko išsišokėliu. Pats A. Paleckis taip ir nepaaiškina, kodėl jis taip atkakliai siekia sudaryti sąjungą būtent su R. Paksu, toli gražu neišnaudodamas galimybių derėtis su kitais galimais partneriais.
Tiesa, galima prognozuoti, kad vis madingesnis darysis klausimas - o kuo tas R. Paksas jau toks blogas? Nesirengiu demonizuoti šio politiko. Dar daugiau, galima sakyti, kad jei R. Pakso nebūtų, derėtų jį išgalvoti. Turiu omeny tai, kad įvertinus Lietuvos politinę kultūrą ir žmonių supratimą apie demokratiją ir bendrai apie politiką panašaus į R. Paksą veikėjo iškilimas neišvengiamas. Jei dalis žmonių nekrenta į juodą pesimizmą ir nihilizmą, o savo viltis sieja su R. Paksu, tai tokioje padėtyje galima įžvelgti ir tam tikrų privalumų.
Negali neigti, kad dalis visuomenės remia panašius į R. Paksą politikus. Tačiau tai visai nereiškia, kad būtina su tokia padėtimi sutikti ir ją sveikinti.
Vienoje "Žinių radijo" laidoje, kurioje dalyvavo liberalcentristas Žilvinas Šilgalis, buvo papasakotas gana įdomus epizodas. Jį visų pirma priminė į laidą paskambinusi telšiškė, kuri apkaltino Ž. Šilgalį, kad šis viešai suplėšęs R. Pakso, tuomet dar prezidento, portretą. Ž. Šilgalio laimė, kad jį apsaugojo policija, nes būtume gerai jam įkrėtę į kailį, kalbėjo moteriškė. Pats politikas paaiškino, kad mitingo ar piketo Telšiuose metu grupė žmonių jį ėmė remti prie sienos, reikalaudami bučiuoti R. Pakso portretą. Ž. Šilgalis tada ėmęs tą portretą ir suplėšęs, ir visai dėl tokio poelgio nesigailįs.
Kažkodėl taip yra, kad R. Pakso šalininkai demokratiją supranta savotiškai. Koks dar Lietuvoje politikas taip garbinamas, kad būtų verčiama bučiuoti jo portretą? Epizodas su portretu nėra išskirtinis, jis gana tipiškas. Manau, kad R. Pakso šalininkai šiaip yra puikiausi ir geriausi žmonės, tačiau tiesa ir tai, kad jie turi kažką bendro vertindami Lietuvos politinę sistemą. Akivaizdu, kad tarp R. Pakso šalininkų daugiau yra tokių, kurie parlamentą laiko vien intrigantų ir grobstytojų lizdu, ir mielai sutiktų, kad kas nors išvaduotų Lietuvą nuo šios "nelaimės". Svarstoma, kad būtų neblogai, jei parlamentą pakeistų principingas ir doras žmogus, kuris ir užtikrintų šalyje tvarką ir teisingumą. Nuodugniau pakalbėjus su R. Pakso šalininku išgirstum ir tylų atodūsį - "O Baltarusijoje žmonės gyvena vis dėlto geriau..." R. Pakso kaip politiko veikla visų pirma nukreipta būtent į tokius žmones. Jo partijos fašistinę simboliką primenantys ženklai žadina pasąmonės demonus. Suprantu, kad Lietuvoje esama nusivylusių ir apgautų žmonių, kuriems vienintelė viltis - R. Paksas ir panašūs į jį politikai. Tačiau ši viltis apgaulinga - argi nėra būtina tai įvardyti?
Viena vertus, R. Pakso sugebėjimai jau žinomi. Jokių stebuklų laukti neverta. Tačiau esama ir kitų nerimą keliančių požymių - R. Paksas ne tiek jungia žmones, kiek juos skaido ir atstumia. Su laiku ši tendencija dar stiprėja, persiduoda ir jo šalininkams. Vilniaus miesto tarybos narys Algis Ramanauskas interviu "Balsas.lt" kalbėjo, kad R. Pakso partiją jis laiko tiesiog sekta. Norėtųsi, kad A. Ramanauskas čia būtų suklydęs, tačiau kol kas atrodo, kad apibūdinimas gana taiklus.
Vilniaus socialdemokratų vadovas A. Paleckis apsimeta nesuprantąs, kodėl kilo toks triukšmas jam pasišovus sudaryti sąjungą su R. Paksu, kodėl šiais ketinimais taip pasipiktino partijos senbuviai. O juk, kaip bekalbėtum, toks žingsnis būtų neeilinis įvykis Lietuvos politiniame gyvenime, kuris paveiktų ir pačių socialdemokratų tapatybę. A. Paleckio teisinimasis, kad vietos savivaldoje dėl koalicijų sudarymo turi apsispręsti vietos politikai, šiuo atveju nėra rimtas, o jeigu A. Paleckis taip sako iki galo tuo tikėdamasis - tai kažin, ar jį išvis galima laikyti politiku. Šiai koalicijai A. Paleckis neturi aiškios paramos net ir savame skyriuje, jo beatodairiškas veržimasis į R. Pakso glėbį grasina suskaidyti jo paties partiją. Kažin, ar tokie žingsniai yra verti solidaus politiko vardo.
