„Nesu toks piktas, koks atrodau ekrane“, - nusišypso seriale „Pasmerkti“ kietuolio Dariūnės vaidmenį atliekantis 34-erių vyras.
Socialiniuose tinkluose spėjo labai greitai išplisti vaizdo siužetai pavadinimais „Dariūnės geriausi epizodai“, „Dariūnė šaudo virtakus“.
Akimirksniu aktoriui buvo prilipinta lietuviškojo „Van Damme‘o“ etiketė.
„Malonu... Matau, kad mane taip vadina internete. Juk pats augau su Jeano Claude‘o Van Damme‘o filmais. O kas vaikystėje nesvajojo juo būti? Mane irgi užkabino: taip pradėjau draugystę su koviniu sportu, - prisiminė J. Barkus. – Bruce‘as Lee, Jackie Chanas, Dolphas Lundgrenas, J. C. Van Damme‘as – autoritetai. Tačiau Lietuvoje nieko panašaus neturėjome – personažas, kuris aukštai kilnoja kojas? Ne, tokio nebuvo“.
Ne vieną kartą Justinas sulaukė žinučių su padėka: „Norėjau būti, kaip Dariūnė, tad mečiau gerti, rūkyti ir pradėjau sportuoti“.
„Džiaugiuosi, tokios žinutės leidžia pasijausti darančiu viską teisingai“, - dar kartą nusišypsojo J. Bartkus.
- Kiek filmų reikėjo pažiūrėti vaikystėje, kol ryžaisi pirmiesiems žingsniams karatė salės link?
- Nepasakysiu, kiek filmų spėta pamatyti, bet buvau trečioje klasėje, kai susidomėjau karatė. Penkiais metais vyresnis pusbrolis Remigijus jau lankė kyokushin karatė treniruotes pas Paulių Klapatauską. Pusbrolis kartais pademonstruodavo technikas... Tada labai džiaugiausi, kad „po ranka“ buvo jaunesnis brolis Laimonas, kuris tapdavo mano bandomuoju triušiu (juokiasi). Toks jau to jaunesniojo brolio likimas. Būdamas trylikos mokyklos skelbimų lentoje pamačiau skelbimą, kad renkama nauja vaikų grupė treniruotis. Taip viskas ir prasidėjo. Beje, brolis taip pat pradėjo lankyti – kartu keliaudavome troleibusais iš Fabijoniškių į Viršuliškes. taip stipriai viskas užkabino - nebaisūs buvo nei žiemos šalčiai, nei atstumas.
- Turi juodą diržą?
- Žinoma.
- Atkakliai to siekei?
- Visko buvo. Išgyvenau kelis karatė treniruočių etapus. Keturis metus atsakingai lankiau, stengiausi nepraleidinėti treniruočių... Vėliau prasidėjo paauglystė, o ir su finansais šeimoje buvo prastokai. Pasibaigiau mokyklą, išėjau į kariuomenę. Tik grįžęs iš kariuomenės vėl pradėjau sportuoti, bet tuomet mane pristabdė traumos... Tačiau visada norėjau turėti juodą diržą. tai buvo mano tikslas. Ir aš jį turiu, nesvarbu, kiek pertraukų būta. Mano gyvenime visi tikslai sudėlioti etapais - tiek sporte, tiek karjeroje, tiek asmeniniuose reikaluose – užsibrėži tikslą ir žingsnis po žingsnio judi jo link. Taip ir su fitneso varžybomis buvo.
- Daugelis nustebo tave pamatę kultūrizmo ir fitneso varžybų registracijoje...
- Tai buvo iššūkis, kurį pats sau išsikėliau. Man patinka, kai manimi niekas netiki, tiesiog norisi įrodyti, kad galiu. Taip buvo ir su mano karksėjimu apie fitneso varžybas... Niekas netikėjo. O aš susipažinau su Deividu Dubinu sporto salėje. Pajuokavome, kad galėčiau dalyvauti „Men‘s Physique“ kategorijoje. Aš pasirašiau, nes Deividas nesakė, kiek reikės pastangų, valios, ryžto, jėgų. Pradėjau ruoštis varžyboms. Tiesą pasakius, jei būčiau žinojęs, kiek fiziškai, morališkai ir psichologiškai tai bus sunkus, nebūčiau sutikęs.
- Bet galėjai „Stop“ pasakyti po pirmųjų varžybų, kuriomis neapsiribojai.
- Kelias scenos link yra labai sunkus, bet stovėdamas joje tu džiaugiesi pasiektais rezultatais. Tai tarsi liga – kiekvieną kartą nori pažiūrėti, kiek šįkart galėsi save išspausti. Tai buvo didžiulė patirtis.
- Kovos menai, lietuviškojo Van Damme‘o etiketė yra, fitneso varžybos – kas toliau?
- Bet aš nuo viso to, ką turiu, nenusisuku. Pradėjau domėtis sambo, skiriu nemažai laiko boksui. Fitnesas? Noras sugrįžti yra, bet reikia pasverti savo laiką ir darbus. Viskas priklauso tik nuo aplinkybių. Van Damme‘as? Manau, kad čia dar tik pradžia. Dabar pagrindinis dėmesys buvo ir yra skiriamas serialui „Pasmerkti IV“. Juk man tenka darbuotis ne tik prieš kamerą, tačiau ir už jos. Statau kovinių scenų choreografijas, dubliuoju aktorius, mokau juos laikyti ginklą. Norisi, kad serialas būtų malonus akiai. Noriu, kad žiūrovas, pamatęs tam tikus elementus, sustingtų ir suprastų, kad „Vau, čia kažkas buvo“. Šūvis? Noriu, kad jis sukaustytų žiūrovą. Smūgis į veidą? Noriu, kad žiūrovas pajaustų tą skausmą. Tikiuosi, kad „Pasmerkti IV“ taps kovinių scenų Lietuvos kinematografijoje revoliucijos šaukliu.
- O kada nutiko tavo pažintis su vaidyba?
- Nuo vaikystės vaidindavau spektakliuose. Tarnaujant kariuomenėje netgi tekdavo gastroliuoti. Man visada atrodė, jog neturiu scenos baimės. Pamenu, kad po kariuomenės kurį laiką gastroliavau su vaikišku spektakliu „Karaliaus kiškiai“ po Lietuvos darželius. Vaidinau kiškių piemenį, šokdavau su dūdele... Tačiau visada norėjau tapti kino aktoriumi. Bet prieš kameras – viskas yra kitaip. Nuolat galvoju, ko netinkamo nepadaryti, nes tai bus užfiksuota. Juk nesinori pasirodyti kvailai. Tai šiek tiek sukausto, reikia laiko, kol apsipranti.
- Gerai, kad Dariūnė nėra labai iškalbingas?
- Taip (juokiasi). Tai yra man labai tinkamas personažas. Esu labai dėkingas kolegai Rolandui Boravskiui, kuris man labai padėjo „įeiti“ į šį personažą, kažkada pasakęs: „Visi psichuoja, o tu turi išlikti ramus“. Tai buvo Dariūnės išskirtinumas. Šis personažas visada stengiasi išvengti emocijų demonstravimo.
- Ar pameni didžiausią savo kliurką prieš kameras?
- Sunkus klausimas... Sunkiausia prieš kameras yra susivaldyti, kai laikas spaudžia. O ypatingai sunku yra suvaldyti juoką rimtose scenose. Nevaldomas juokas – pats baisiausias dalykas, kai reikia pasakyti rimtą frazę. neretai tai užtrunka. Prisiminiau... Prisiminiau, kas man buvo sunkiausia – scena, kai teko pirmą kartą bučiuotis prieš kameras. Praėjusiame sezone Dariūnė turėjo mergaitę, Kuperio sesę... Teko bučiuotis. Buvo..
- Smagu?
- Daug streso. Ilgai teko kauptis. Juk nežinojau, kaip tai turėjo atrodyti prieš kameras, o aktorė Miglė Polikevičiūtė – tiesiog kolegė. Teko perlaužti save. Dabar suprantu, kad tai buvo kur kas baisiau už dietą, kurios reikia laikytis prieš fitneso varžybas.
- Kiek dublių prireikė?
- Man regis, užteko dviejų. Bet pamenu, kad man rankos drebėjo, nes prieš bučinį dar ir tekstą trumpą pasakyti reikėjo, prieiti prie kolegės, žiūrėti jai į akis. Kartais peržiūriu senas serialo serijas ir būtent šioje matau savo baimę ir stresą. Net matau savo drebančias rankas ir girdžiu virpantį balsą. Negaliu į save ten žiūrėti.
- O kokio pirmo karto dabar bijotumei prieš kameras?
- Bučinys jau buvo, pakankamai išsirengti reikėjo fitneso varžybose, verkti prieš kameras jau teko...
- Dariūnė ir ašaros?
- Taip, buvo... Svarbiausia tinkamai nusiteikti. Šiuo požiūriu man labai patiko Toma Vaškevičiūtė. Pamenu vieną filmavimą: norėjau su ja pakalbėti, priėjau ir matau, kad ji susirūpinusi, pasimetusi. Paklausiau, ar kas nutiko, gal pakalbėsime kitą kartą, o ji man ramiai atsakė: „Ruošiuosi scenai“. Taip ji ruošėsi filmo scenai, kurioje nušauna jos herojės vyrą. Toma valandą prieš filmavimą pradeda „įeidinėti“ į vaidmenį. Mane tai taip sužavėjo. Tada supratau, kas yra tikroji aktorystė. Ašaros? Klausei, ko dabar bijočiau? Net nežinau... Manau, kad tasai bučinys buvo didžiausias spyris į užpakalį. Bet gal visai baisu būtų filmuotis su gyvatėmis ir... Bučiuotis su vyru kažkaip irgi būtų nejauku.
- O ar jau turi savo aktorinę svajonę?
- Žinoma, kiekvienas aktorius svajoja apie pagrindinį vaidmenį kine. Užsienis? Ne, nesidairau. Kol kas. Norėtųsi kažką sukurti Lietuvoje. Juk čia turime vos kelis Emilio Vėlyvio veiksmo filmus. Manau, veiksmo filmų galėtų būti daugiau. Norėčiau prisidėti prie kovinio filmo kūrimo, norėčiau tapti to tikrojo „bajavyko“ dalimi.
„Pasmerkti IV“ – pirmadieniais–ketvirtadieniais 21 val. per TV3!
Serialu „Pasmerkti IV“ HD raiška gali mėgautis ir vaizdo transliacijų internetu platformos viaplay.lt žiūrovai.
