Lietuvos devyniolikmečiai krepšininkai pirmadienio pavakare grįžo iš Čekijoje vykusio pasaulio čempionato su bronzos medaliais. Vilniaus oro uoste paskendę artimųjų ir draugų glėbiuose vaikinai sulaukė daug rinktinės stratego Tomo Masiulio pagiriamųjų žodžių.
„Kiekvienose rungtynėse sakiau vyrams, kad reikia kautis, o rezultatas – kaip bus, taip bus. Negalvoti, kad turime laimėti kažkokius medalius, - pirmadienį į Lietuvą su auklėtniais atvykęs kalbėjo Tomas Masiulis. – Neturime komandoje kažkokių ryškių, fiziškai ar individualiai stiprių žaidėjų, bet komandiniu žaidimu galime daug ką pasiekti.“
Treneris prisipažino, kad medalius iškovoti buvo malonu – juolab, kad išvažiuodami nežinojo, ko tikėtis.
– Ar turnyre buvo kritinis lūžis?
– Kiekvienose rungtynėse buvo lūžiai. Apylygė kova, nerimas nuolat buvo. Kuo toliau, tuo sunkiau. Džiaugiuosi, kad jaunimas tokią įtampą atlaikė sunkiais momentais, nepasimetė.
– Ar tai galima vadinti šios rinktinės išskirtiniu bruožu?
– Taip. Kovingumas, kova iki galo. Svarbiais momentais sugebėjimas išlaikyti šaltus nervus. Tai tikrai didelis privalumas.
– Ar pusfinalis su amerikiečiais galėjo būti kitoks (baigėsi pralaimėjimu 60:100 – red.p.)?
– Atvirai pasakysiu, tikėjomės rimčiau pasipriešinti. Gavosi, kai gavosi. Pradžioje paleidome, leidome tam traukiniui įsivažiuoti, o vėliau jau nieko negalėjome pakeisti. Skirtumas didelis ir varžovai kitaip žaidžia. Aišku, džiaugiuosi, kad vaikinai nepalūžo, susikaupė rungtynėms su australais, svarbiausioms rungtynėms. Amerikiečiai tikrai buvo visa galva aukštesni už kitas komandas. Norint jiems pasipriešinti reikia patiems labai gerai sužaisti tiek gynyboje, tiek puolime.
– Didelis skirtumas tarp bronzos ir sidabro?
– Nesusimąsčiau. Lietuva nedidelė šalis, džiaugiuosi, kad apskritai medalius iškovojome.
– Nė vienas Lietuvos rinktinės žaidėjas nepateko į turnyro simbolinį penketą. Kurį jūs pats deleguotumėte?
– Po čempionato su treneriais ir vadovais išrinkome vieną, įteikėme simbolinę dovanėlę. Visi rašo apie Grigonį, Lekavičių, Dimšą, kitus, bet man labiausiai imponuoja Lukas Lekavičius. Mačiau, kaip jis treniruojasi visus metus, kaip dirba 110 proc. Dirba dvigubai didesne jėga jau kitą dieną. Už jį labai džiaugiuosi.
– Kovoje dėl bronzos, kai buvo lūžis, jūsų sprendimu Lukas ėmėsi iniciatyvos?
– Krūvis didelis. Devintos rungtynės. Tikrai sunku tokiame amžiuje. Bandėme spausti, varginti australų lyderį. Jie atrodė pavargę, o Dimša ir Lukas veržėsi po krepšiu, tai pasiteisino.
– Lietuvos krepšinio federacijos vykdomasis direktorius Paulius Motiejūnas palinkėjo kitais metais Europos čempionate aukso...
– Dar toli. Viskas gali pasikeisti per mėnesį. Į priekį tiek nežiūrime.
– Jums tai pirmas toks medalis kaip treneriui?
– Taip. Su „Žalgirio“ dubleriais nacionaliniame čempionate trečią vietą laimėjome. Dukart trečia vieta. Kiekvienas laimėjimas su vaikais kaip treneriui malonus ir svarbus.
– Patobulėjote kaip treneris?
– Manau, kad visi patobulėjime – ir aš, ir žaidėjai. Tokios patirties per treniruotes negausi ir tokių situacijų nesukursi.
TIK FAKTAI
Tomo Masiulio auklėtiniai planetos pirmenybių mažajame finale pademonstravo charakterį ir po pratęsimo 106:100 įveikė bendraamžius iš Australijos. Pasaulio čempionato bronzos medaliai – ne vieninteliai šios kartos trofėjų kolekijoje. 2010 metais jie iškovojo Europos vaikinų iki 16 metų sidabrą, o 2012 metais tapo Europos vaikinų iki 18 metų vicečempionais.
Planetos pirmenybių bronzos medalius į Lietuvą parvežė Tomas Dimša, Marius Grigonis, Lukas Lekavičius, Simas Raupys, Martinas Gebenas, Jokūbas Gintvainis, Justas Tamulis, Rokas Gustys, Augustinas Jankaitis, Denisas Krestininas, Mantvydas Staselis, Donatas Tarolis.
Lietuvos devyniolikmečiai tvirtai žingsniavo prizininkų pakylos link nuo pat turnyro pradžios. Grupės varžybose Tomo Masiulio auklėtiniai iškovojo visas tris pergales (su Čekija 77:74, su Iranu 81:40, su Argentina 76:66), antrame etape suklupo kartą dvikovoje su Kroatija (90:91), tačiau įveikė Kanadą (82:76) ir grupės lyderę Ispaniją (61:59. Ketvirtfinalio barjeras mūsų šalies krepšininkams nebuvo sudėtingas - 89:58 sutriuškina Kinijos nacionalinė komanda. Sėkmingą žygį nutraukė favorite laikyta ir vėliau aukso medalius iškovojusi JAV rinktinė - pusfinalyje pralaimėta 60:100.
