– Noro nuvažiuoti į olimpines žaidynes atsirado dar daugiau?
Ieva: Taip. Norisi prie moterų pridėti kopti. Tai pirmas rimtas žingsnis į moterų tinklinį ir motyvacijos dirbti atsiras dar daugiau.
– Kur dvikova buvo sudėtingiausia?
Monika: Tiek psichologiškai, tiek fiziškai sunkiausia bus su čekėmis. Kažkaip ištempėme kartu.
Ieva: Man asmeniškai atrodė sunkesnės su lenkėmis, nes čekes įveikti gal buvo lengviau, o su lenkėmis kovėmės visus tris partijas iki pat galo ir neaišku buvo, kas laimės. Sunku buvo ilšaikyti šaltus nervus. Su čekėmis žaisdama jaučiausi kiek ramiau.
– Esate patenkintos pasiektu rezultatu?
Monika: galėjo būti ir blogiau (juokiasi). Prieš išvažiuodamos juokavome, kad gal parvešime medalį, bet tai nebuvo 100 proc. pasakyta. Gal giliai tikėjome. Dabar turime ant kaklo medalius.
Ieva: Jei man prieš žaidynes būtų kas nors pasakęs, kad grįšite su bronza, sakyčiau gal išprotėjote. Visiškai viršijo lūkesčius. Nuvažiavome, sakėme mėginsime gerai sužaisti. Gavosi kaip gavosi.
– Koks medalio svoris, kiek turi reikšmės?
Ieva: jis neiškovojo kelialapio į Rio, bet tai pirmas rimtas žingsnis, kuris parodo, kad mes galime. Reikia tik labai norėti ir stengtis.
– Kaip atšventėte?
Ieva: su Austrijos delegacija po varžybų pasėdėjome kaimelio bare. Šiandie gal vakare su draugais... planuojame dar šiandien sportuoti (juokiasi).
– Treneris sakė, kad po pergalių su jumis sunkiau dirbti. Ar pasimokėte iš to?
Ieva: žūrėsime. Nesinorėtų ant to paties grėblio lipti. Tikėkimės, kad viskas bus gerai.
– Koks bendras įspūdis iš Baku. Kaip atrodo tos pirmosios Europos žaidynės?
Monika: man labai geras. Lietuvos delegacija buvo viskuo aprūpinta, suteikė visas sąlygas, palaikė labai. Papildai, masažai – didelis ačiū jiems. Jie prisidėjo prie mūsų pergalės
Ieva: Organizacija puiki, niekas niekur nevėlavo, sklandžiai vyko. Įspūdingas pasiekimas. Lietuvos delegacija rūpinosi kaip savo šeima. Nesame prie to pripratusios, kad mus pamasažuoja, papildų duoda. Kai žaidėme su Azerbaidžanu, žaidėme kaip namie – mūsų sirgalių nebuvo daug, bet jie buvo labai garsūs.
– Koks tolesnis sezono planas?
Ieva: bus pertraukėlė poros savaičių ir paaiškės, ar patenkame į Europos moterų čempionatą, kuris vyks liepos pabaigoje. Iki tol dar kažkur gal ir startuosime.
KOMENTARAS
Lietuvos tinklinio federacijos prezidentas Marius Vasiliauskas:
„Medalio mes neplanavome. Komandų buvo stiprių, bet tokiose žaidynėse visko būna. Merginos labai gerai žaidė grupės varžybose. Burtai buvo neblogi. Pasisekė. Reikšmė šio laimėjimo didelė. Moterų turnyre turime medalius – tai turėtų paskatinti viso sporto vystymąsi, merginos patikės, kad gali žaisti su moterimis. Jaunimo čempionatuose žinai pajėgumą, o šįkart nesitikėjome ir tai labai džiugina. Sportinė forma? Jos gali daugiau. Jos įgavo gerą formą turnyro metu, mokėsi žaisdamos, sužinojo daug, per mėnesį ar du gali daug padaryti. Jei tobulės, pateks ir į olimpiadą.“
TIK FAKTAI
2012 metų pasaulio jaunių (iki 19 metų) ir 2011 metų Europos jaunių (iki 18 metų) paplūdimio tinklinio čempionės Ieva Dumbauskaitė su Monika Povilaityte iškovojo pirmųjų Europos žaidynių Azerbaidžano sostinėje bronzos medalius. Šeštadienį moterų paplūdimio tinklinio turnyro mače dėl trečiosios vietos lietuvaitės per 40 minučių dvejuose setuose - 21:19, 21:19) nugalėjo penkioliktas pagal reitingą ketvirtojoje pozicijoje likusias itales Laurą Giombini ir Giulią Toti.
Lietuvės Europos žaidynėse laimėjo 6 rungtynes, vienintelį pralaimėjimą patirdamos pusfinalyje 0:2 (18:21, 18:21) prieš Austrijos porą Leną Marią Plesiutschnig ir Katariną Schutzenhofer (17 reitingas).
Europos žaidynių moterų paplūdimio tinklinio turnyro čempionės paaiškės po finalinio mačo tarp austrių L. M. Plesiutschnig ir K. Schutzenhofer (17 reitingas) bei šveicarių Ninos Betschard ir Nicolės Eiholzer (6 reitingas).
