„Sunku tokį Rusijos vyriausybės kontroliuojamos dujų bendrovės elgesį vertinti kitaip, nei politinį atsaką į reversinio dujų tiekimo susitarimą tarp Slovakijos ir Ukrainos. Turime pripažinti faktą, kad „Nord Stream 2“ projektas susilpnins Ukrainą, praktiškai sugriaudamas jos kaip tranzitinės šalies statusą. Labiau nuo Rusijos energetiškai priklausomomis taptų ir kitos Vidurio ir Rytų Europos valstybės, kurias „Nord Stream“ apeina. Ar tokia įvykių raida atitinka ES strateginius tikslus?“, – retoriškai klausia Bronis Ropė.
Bronis Ropė pabrėžia, kad šis projektas neatitinka skelbiamų ES energetikos diversifikacijos tikslų: jis nesukuria naujo šaltinio ar maršruto. Net atvirkščiai, jis gali sumažinti tiekimo koridorių skaičių, nes, kaip rodo dabartinė tendencija, „Nord Stream“ maršrutą „Gazprom’as“ stiprina Ukrainos-Slovakijos energetinio koridoriaus sąskaita. Būtina paminėti ir tai, kad šiuo metu jau yra alternatyvių šaltinių, kurie gali padėti užsitikrinti dujų tiekimą, pavyzdžiui, Lietuvoje pastatytas suskystintų gamtinių dujų terminalas.
„Iš aplinkosauginės perspektyvos labai abejotina yra būtinybė statyti dar vieną stambų infrastruktūros objektą Baltijos jūros regione, ypač kai jis neprisideda prie šaltinio diversifikacijos ir kai dujų suvartojimas ES nuolat mažėja. Vien 2014 m. dujų suvartojimas ES mažėjo 10 proc.“, – sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Europos Parlamente.
Bronis Ropė pabrėžia, kad ES kuria harmoningą energetikos politiką, kur svarbūs energetiniai projektai nėra vien tik individualių valstybių narių reikalas. Šie projektai turi būti vertinami Europos Sąjungos geopolitnių interesų, saugumo ir klimato apsaugos tikslų kontekste.
„Raginčiau Komisiją labai rimtai ir kritiškai įvertinti šį projektą ir prisiminti, kad „Nord Stream 1“ projektas buvo nesėkmingo Europos solidarumo pavyzdys. ES piliečiai, ypač Vidurio ir Rytų Europoje, turėtų labai daug klausimų, jei „Nord Stream 2“ kaip ir jo pirmtakas būtų pripažintas Europinio intereso projektu“, – sako Bronis Ropė.