Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupė, kurioje yra trijų Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos atstovai, pritarė techniniam sinchronizavimo scenarijui, kurį parengė Lenkijos energetikos instituto Gdansko mokslininkai.
Sprendimas reiškia, kad galutinai apsispręsta dėl sinchronizavimo scenarijaus, baigtos kelerius metus trukusios diskusijos. Pasak Vyriausybės, tai esminis žingsnis, norint formaliai pradėti Baltijos šalių energetikos sistemos prijungimą prie Europos tinklų.
„Glaudžiai bendradarbiaudami visais lygiais ir nepamesdami iš akių ilgalaikės perspektyvos, kryptingai siekiame pagrindinio tikslo – sustiprinti savo energetinės nepriklausomybės pamatus ir energetiškai tapti pilnaverčiais Europos Sąjungos nariais“, – pranešime teigė premjeras Saulius Skvernelis.
Pagal patvirtintą scenarijų sinchronizavimas vyks per jau veikiančią „LitPol Link“ jungtį ir naują jūrinį kabelį tarp Lietuvos ir Lenkijos, bei hidroelektrinėse trijose Baltijos šalyse įrengus sinchroninius kompensatorius.
Lenkijos mokslininkai nustatė, kad toks scenarijus yra technologiškai patikimas ir ekonomiškai naudingiausias. Jis užtikrins stabilų ir patikimą elektros sistemų darbą bei nenutrūkstamą elektros tiekimą Baltijos šalių vartotojams.
Penktadienio sprendimas leidžia Lenkijos ir Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriams iki rugsėjo 21 dienos pateikti bendrą paraišką Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijai (ENTSO-E) dėl kontinentinės Europos elektros sistemos sinchroninės zonos išplėtimo. Jos sprendimo tikimasi maždaug po metų.
Vėliau, iki spalio 11 dienos, „Litgrid“, AST ir „Elering“ pateiks bendrą paraišką CEF (angl. Connecting Europe Facility) dėl projekto pirmojo etapo finansavimo – 432 mln. eurų.
Įvertinus papildomus techninius sprendinius – kompensatorių įrengimą bei kitus darbus, projekto vertė siektų apie 1,4 mlrd. eurų. Tikimasi, kad Europos Sąjunga skirs 75 proc. lėšų.
Sinchronizavimo projektą numatyta baigti 2025 metais.
