Briuselyje susitikę NATO užsienio reikalų ministrai diskutuos, kaip aljansas turėtų reaguoti į Rusijos karinius veiksmus Gruzijoje. Pasak BBC žurnalisto Jonathano Marcuso, dėl reakcijos sutaria ne visos šalys.
Prieš susitikimą JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice pareiškė, kad Vakarai negali leisti Rusijai pasiekti pergalę Gruzijoje.
„Mes turime užkirsti kelią strateginiams Rusijos tikslams. Jos aiškūs siekiai - sunaikinti demokratiją Gruzijoje, naudojant karinę jėgą sugriauti ir sunaikinti infrastruktūrą bei susilpninti pačią Gruziją“, - teigė JAV valstybės sekretorė. Ji taip pat pažadėjo neleisti Rusijai užbrėžti naujos linijos valstybėse, kurios dar nėra integruotos į transatlantines struktūras.
Pirmadienį Lietuvos ir Lenkijos prezidentai paragino Gruzijai ir Ukrainai suteikti NATO veiksmų narystės planą.
„Rusijos veiksmai suverenioje Gruzijos valstybėje peržengė visas protu suvokiamas ribas, kuriose turėtų būti užtikrintas civilių bei taikdarių saugumas, ir virto atviru plėšikavimu, tiksliniu Gruzijos ekonomikos ir gamtos naikinimu bei žmonių žudymu, turinčiu akivaizdžių etninio valymo požymių, jos kariuomenės kontroliuojamose teritorijose.
Atsižvelgdami į Bukarešte priimtą NATO deklaraciją, kurioje aiškiai pabrėžiama, kad Gruzija ir Ukraina taps NATO narėmis, kreipiamės į NATO valstybių vadovus ir prašome jų nurodyti savo užsienio reikalų ministrams, kad šie apsvarstytų galimybę kuo greičiau Gruzijai ir Ukrainai suteikti NATO Veiksmų narystės planą.
Stebėdami nekontroliuojamą smurtą ir jėgos panaudojimą Gruzijoje, mes manome, kad NATO Veiksmų narystės planas būtų vienintelė priemonė padėčiai regione stabilizuoti ir paprastų žmonių saugumui užtikrinti“.
Naujasis JAV ambasadorius prie NATO Kurtas Walkeris ministrų susirinkimo išvakarėse teigė, kad NATO visuomet buvo už narystės veiksmų planą Gruzijai – kaip už logišką santykių raidą. „Aljansas tik nesutaria dėl datos. Bukarešte NATO šalių vadovai nutarė, jo Gruzija taps NATO nare ir įpareigojo užsienio reikalų ministrus dar sykį įvertinti Gruzijos pasirengimą gruodžio mėnesį. Niekas kol kas nesikeičia, mes ir toliau remiame Gruzijos narystę, o šiame ministrų susitikime šis klausimas taip pat bus aptariamas, siekiant dar sykį patvirtinti, kad susitarimas galioja“, - sakė jis.
Paklaustas, ar JAV susitikime pasiūlys konkretesnių veiksmų krizei spręsti, ne vien tik humanitarinę pagalbą, ambasadorius teigė, jog pirmiausia turi būti įvykdytas ugnies nutraukimo susitarimas ir rusų pajėgos turi būti atitrauktos.
„Antra, privalome padėti Gruzijos žmonėms ir vyriausybei atstatyti šalį – tai ne tik humanitarinė pagalba, bet ir struktūrinė parama valstybės institucijoms atkurti, kad Gruzija atgimtų kaip visavertė nepriklausoma valstybė.
Taip pat turime aptarti įvykių pasekmes NATO ir Rusijos santykiams, kurie jau nebegalės būti tokie, kaip buvę, kai rusų pajėgos šitaip elgiasi nepriklausomos valstybės teritorijoje. Galiausiai, reikia apsispręsti, kokią paramą NATO, kaip organizacija, teiks – tai ir civilinės saugos planavimo pagalba, žalos, padarytos Gruzijos pajėgoms, apskaičiavimas ir panašiai.“
