Dėl padarytų teisinių klaidų Europos Komisija Lietuvai nubraukia 15 mln. Lt žemės ūkiui skiriamos paramos. Dėl didesnės jų dalies ruošiamasi pakovoti teisme.
Palyginti su žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skiriamais milijardais, tai – menka suma. Jie prarasti dėl reglamentų neatitikimų. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis ragina baigti keliaklupsčiauti Briuseliui ir aktyviau siekti daugiau savarankiškumo – kitaip nugrimsime į neišbrendamą biurokratijos liūną.
Nusiteikę bylinėtis
Žemdirbiai dar nespėjo pamiršti kartėlio dėl Europos Komisijos (EK) tiesioginių išmokų moduliacijos arba mažinimo, o jau atskriejo nauja žinia – iš Lietuvos reikalaujama grąžinti 15 mln. Lt žemės ūkiui remti skirtų lėšų. Šių pinigų šalis netenka, nes valstybės institucijos nepakankamai kontroliavo, kaip laikomasi paramos panaudojimo reglamentų.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ir Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) paskubėjo nuraminti, kad dėl to nenukentės nei žemdirbiai, nei europinėmis lėšomis finansuojami projektai. ŽŪM skelbia, kad ketinamų taikyti finansinių pataisų priežastis – anksčiau parengto nacionalinio teisyno, kuriuo remiantis 2006–2008 m. buvo mokamos tiesioginės išmokos ir 2004–2010 m. teikiama parama pagal ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės gamybos schemas, trūkumai.
Pasak NMA Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėjos Aistės Mileikaitės, nacionaliniame teisyne buvo netinkamai apibrėžti kompleksinės paramos (3 iš 10 geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės sąlygų) reikalavimai, todėl nebuvo užtikrinta tinkama jų laikymosi kontrolė 2006–2008 m. mokant tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus.
EK nurodė, kad netinkamai buvo panaudota 5,05 mln. Lt kompleksinės paramos. Ši suma jau padengta iš šalies biudžeto. Dar 10,5 mln. Lt netenkama, nes skiriant paramą pasitraukiantiesiems iš žemės ūkio veiklos nacionaliniame teisyne nebuvo apibrėžta prekinės žemės ūkio gamybos sąvoka.
„Siekiant įsitikinti, kad paramos gavėjai iki prašymo suteikti paramą mažiausiai 10 metų užsiėmė prekine žemės ūkio gamyba, buvo peržiūrėta 21 tūkstantis ankstyvo pasitraukimo paraiškų. Pažeidimų nerasta, tačiau ES į tikrinimo rezultatus neatsižvelgė“, – tvirtino A.Mileikaitė.
ŽŪM atstovai mano, kad finansinė pataisa dėl 10,5 mln. Lt pritaikyta neadekvačiai, todėl ruošiamasi kreiptis į ES Bendrąjį teismą. Iš visų ES šalių EK ketina susigrąžinti 414 mln. eurų (1,43 mlrd. Lt) paramos. Daugiausia lėšų – 111,7 mln. eurų – turi grąžinti Anglija. Kaimyninei Lenkijai pritaikyta 34,4 mln. eurų finansinė pataisa. Šių nuoskaitų išvengė Latvija ir Estija.
Daugėja reikalavimų
Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna, žiniasklaidai komentuodamas susidariusią situaciją, pripažino, jog buvo padaryta klaidų, ir pažadėjo stengtis ir aiškintis, kad ateityje būtų kuo mažiau atskaitymų ir nuskaitymų.
Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas J.Kraujelis siūlo laikytis kitokios pozicijos ir nekeliaklupsčiauti Briuseliui. „Aš jau pradedu agituoti priešintis Briuselio biurokratijai ir raginu reikalauti daugiau savarankiškumo, nes kitaip paskęsime klaidžiame reglamentų labirinte“, – pareiškė J.Kraujelis ir pridūrė, kad ES valstybės narės vis labiau apraizgomos painiais reikalavimais. Anot jo, ES jau išugdė tokį mūsų paklusnumą, kad nepaisome nei krašto specifikos, tradicijų, nei elementarios ūkinės logikos ir aklai puolame vykdyti visus reglamentus. Be to, biurokratija užsikrečiame ir patys.
„Palyginti su gaunamais milijardais žemės ūkui ir kaimo plėtrai bei kitoms šalims pritaikytomis nuoskaitomis, 15 mln. Lt – menka suma. Be to, tai nepaliečia žemdirbių. Sankcija taikoma dėl to, kad kažkokių reikalavimų neperkėlėme į savo teisės aktus. Bet jei ES institucijos šalims narėms viską iki smulkmenų reglamentuos, nežinia, kas mūsų laukia“, – nuogąstavo Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas.
Painiavos nemažės
J.Kraujelis palaiko ŽŪM atstovų ketinimą kreiptis į teismą dėl netenkamų 10,5 mln. Lt. „Jei jaučiame, kad esame teisūs, pabandykime apsiginti ir tai įrodyti teisme. Štai laiku nepakovojome dėl išmokų linams ir jų jau nebeturime“, – sakė nuolaidžiauti EK nelinkęs žemės ūkio bendrovėms atstovaujančios organizacijos vadovas.
Jis skatina ŽŪM labiau pakovoti ir dėl to, kad mūsų šalies žemdirbių gaunamoms tiesioginėms išmokoms nebūtų taikoma moduliacija. „Akivaizdu, kad ji neturėtų mūsų paliesti, nes, kaip ir numatyta ES reglamentuose, mūsų išmokos toli gražu neprilygsta senbuvių šalių ūkininkams mokamai paramai. Tačiau pernai liepą EK priimtame reglamente taip viskas sumakaluota, kad velnias koją nusilaužtų“, – apmaudo neslėpė J.Kraujelis.
Žemdirbiai piktinasi ir tuo, kad moduliacijai apskaičiuoti sudedamos ir europinės, ir papildomos nacionalinės išmokos, o sumažinta suma turi būti išskaičiuojama iš nacionalinio iždo. „Ko jie kišasi į mūsų biudžetą? Kam tas diktatas dėl smulkmenų – nei čia konkurencingumas pažeidžiamas, nei kiti interesai“, – piktinosi J.Kraujelis.
Prasidėjus naujam finansiniam ES paramos laikotarpiui, reglamentų painiavos nemažės – veikiau daugės. Naujas išmokų taikymo schemas, žalinimo politiką lydės ir tonos reglamentų. „Kokie ten pilkieji apaštalai sėdi Briuselyje?! Provincijoms duoda pinigų, tačiau taip pavadį laiko, kad nekeltume per daug pavojaus jų rinkoms“, – sakė Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas.
Demokratija brangiai kainuoja
Valstybė neturi bylinėjimosi su ES patirties, ypač agrarinėje srityje. Tiesa, praėjusiais metais Lietuva laimėjo bylą prieš EK. Mūsų šaliai buvo pritaikytos sankcijos dėl stojimo į ES metu sukauptų perteklinių kai kurių žemės ūkio produktų atsargų. Pavyko įrodyti, kad pertekliaus nebuvo. Tad į šalies biudžetą grįžo 11 mln. Lt.
Jei žemdirbiai sumanytų bylinėtis dėl pritaikytos moduliacijos, į teismus tektų kreiptis patiems išmokų gavėjams – ūkininkams ar bendrovėms. Jie pirmiausia turėtų teistis savo šalyje su NMA ar ŽŪM. Terminas, kai valstybė galėjo užprotestuoti reglamento nuostatą dėl išmokų mažinimo, jau praleistas. Tačiau jei ŽŪM nepaklustų EK reglamentui ir nemažintų išmokų arba tik iš dalies pritaikytų moduliaciją ir dėl to sulauktų Briuselio sankcijų, teistis galėtų valstybė.
„Blogai, kai valstybė nebegina savo piliečių ir verčia patiems žemdirbiams gintis nuo galingų ES struktūrų. Demokratija brangiai kainuoja, tačiau turime ginti teisingumą ir teisėtumą“, – įsitikinęs J.Kraujelis.
Neseniai Vyriausybė pritarė siekiui per teismą iš EK išsireikalauti 14,53 mln. Lt SAPARD paramos. Daugiausia šių lėšų buvo skirta mėsos perdirbimo įmonėms „Burgis“, „Čečeta“, „Natanga“, „Rovisa“ ir „Rosagana“ bei „Žeimių baldai“.
Nepasibaigus penkerių metų įsipareigojimo laikotarpiui, daugumai šių įmonių buvo iškeltos bankroto bylos, o vienos įmonės veikla buvo laikinai sustabdyta. EK 2010 m. pranešė ketinanti išmokėtą paramą susigrąžinti. Kad nesikauptų delspinigiai, Lietuva šį reikalavimą įvykdė praėjusiųjų metų pabaigoje. Tačiau žada siekti, kad parama būtų grąžinta.
Komentaras
Užsispiria dėl smulkmenų
Rimantas Krasuckis, ŽŪM Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius
Mums pritaikyta nuobauda gana simbolinė. Tačiau tenka pripažinti, kad dėl kai kurių EK reikalavimų nepavyksta susikalbėti. Dažnai mūsų nuomonės sutampa, bet kartais jie užsispiria dėl smulkmenų. Kad ir kiek įrodinėtum, atrodo, tarsi aklo ir kurčio bendravimas. Dabar prašome, kad reglamentuojant naujojo finansinio laikotarpio paramą šalims narėms būtų suteikta daugiau laisvės ir savarankiškumo. Tokią poziciją palaiko dauguma ES valstybių. Kaip pavyks, nežinia – dažnai EK laikosi savo.
Vida Tavorienė, VL žurnalistė
