„Šiuo metu esame įšaldę 13,8 mlrd. eurų, priklausančių oligarchams ir kitiems subjektams – tai gana didelė suma“, – Prahoje žurnalistams sakė D. Reyndersas.
„Tačiau turiu pasakyti, kad labai didelė [šios sumos] dalis yra daugiau nei 12 mlrd. eurų... įšaldytų penkių valstybių narių“, – pridūrė jis prieš neformalų ES teisingumo ministrų susitikimą, kurį surengė ES pirmininkaujanti Čekija.
Komisaras atsisakė įvardyti šias penkias valstybes, bet pareiškė besitikįs, jog kitos 27 narių bloko šalys artimiausiu metu aktyviau prisidės prie bendrų pastangų.
Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris nurodė, kad birželio viduryje vien Berlyno sprendimu įšaldyto turto vertė siekė 4,48 mlrd. eurų.
Ukrainos teisingumo ministras Denysas Maliuska Prahoje sakė, kad šios lėšos turėtų būti panaudotos karo žalai atlyginti.
„Šiuo metu jos saugomos suverenaus imuniteto, tačiau, mūsų supratimu, valstybės, kuri pradėjo karą, vykdė agresiją, turto suverenus imunitetas neturėtų saugoti“, – sakė jis.
„Mes patiriame ekonominių nuostolių, ir nėra prasmės visus šiuos nuostolius dengti Ukrainos ar Europos mokesčių mokėtojų pinigais“, – pridūrė D. Maliuska.
Birželio pabaigoje tarptautinė darbo grupė sankcijų klausimais pranešė, kad jos nariai, įskaitant kelias ES šalis, užblokavo 30 mlrd. JAV dolerių (eurų) vertės turtą, priklausantį rusų oligarchams ir pareigūnams.
Darbo grupė Rusijos elito, įgaliotinių ir oligarchų klausimais (REPO) pranešė, kad jos nariai, tarp kurių taip pat yra JAV, Kanada, Jungtinė Karalystė, Japonija ir kiti jų sąjungininkai, įšaldė 300 mlrd. dolerių vertės Rusijos centrinio banko aktyvų.
ES iki šiol priėmė šešis sankcijų Rusijai paketus, įskaitant birželio pradžioje patvirtintą draudimą importuoti didžiąją dalį rusiškos naftos.
Iš viso įšaldytas 98 įmonių ir 1 158 asmenų, įskaitant Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą, turtas. Jiems taip pat taikomas draudimas įvažiuoti į Europos Sąjungą.
