Šiemet jau ketvirtas emigrantas iš Lietuvos Didžiojoje Britanijoje nubaudžiamas įkalinimu iki gyvos galvos. Tiesa, draugą nužudžiusiam lietuviui mirti kalėjime greičiausiai neteks.
Kai Tomas Riauka (34 m.) įsiveržė į Istmuro greitosios pagalbos stotį ir laužyta anglų kalba pranešė, jog sužeistam vyrui reikia pagalbos, medikų ekipažas nedelsdamas išvyko į nurodytą įvykio vietą – butą Marslando gatvėje. Ten, nedidelio kotedžo koridoriuje, susmukęs Linas Kvedaras (29 m.) nebekvėpavo. Vėliau ekspertai nustatė, jog jis mirė nuo vieno iš keleto dūrių peiliu, pataikiusio tiesiai į širdį.
Sukišo pirštus
Iš pradžių policininkai sulaikė ir T. Riauką, ir jo draugę Astą Pukštytę. Pastaroji buvo apklausta ir paleista. Kaip tik ji padėjo teisėsaugai tiksliai nustatyti daugelį lemtingosios gegužės 18-osios nakties aplinkybių.
Atskleista, jog tąkart į T. Riaukos ir jo draugės namus išgerti užsuko geras pažįstamas L. Kvedaras. Trijulė keletą valandų šnekučiavosi ir gurkšnojo svaigalus, o vėliau A. Pukštytė nusprendė eiti miegoti ir paliko draugus toliau gurkšnoti vienus. Netrukus ji prabudusi nuo garsaus triukšmo ir pamačiusi, kaip L. Kvedaras, palinkęs prie gulinčio ant žemės T. Riaukos, tvatija jį kumščiu. Atsiklaupęs T. Riaukai ant rankų, L. Kvedaras pagrasino jį „išp...ti“ ir bandydamas pražiodyti sukišo jam į burną pirštus. Į kambarį įpuolusi A. Pukštytė šoko ginti sugyventinio ir prašyti L. Kvedaro daugiau jo neskriausti. Konfliktas tuo būtų galėjęs ir pasibaigti, mat L. Kvedaras paleido T. Riauką ir išėjo iš kambario.
Vis dėlto T. Riauka pasijuto pernelyg pažemintas, kad galėtų sugėrovui atleisti... Iš virtuvės nusičiupęs peilį, jis du kartus smeigė L. Kvedarui į krūtinę. Sužeistasis mėgino išeiti iš T. Riaukos buto, bet šis neketino nurimti – surikęs „Aš tau dabar parodysiu!“, pribėgo prie L. Kvedaro, jau einančio durų link, ir dar kartą dūrė peiliu.
Įtakojo alkoholis
Atsitokėjęs T. Riauka nuskubėjo į netoliese esančią greitosios pagalbos stotį ir iškvietė medikus, tik šie L. Kvedarui niekuo nebegalėjo padėti.
„Aš suprantu, kad L. Kvedaras jus parbloškė ir sudavė keletą smūgių, nors jo neprovokavote. Tačiau nors konfliktas buvo jau pasibaigęs, jūs sąmoningai nutarėte apsiginkluoti peiliu ir smeigti L. Kvedarui. Jis nebuvo nusipelnęs mirti, jam priešakyje buvo visas gyvenimas, o jūs jį nutraukėte“, – skelbdamas nuosprendį Lidso miesto karališkajame teisme kalbėjo teisėjas Džordžas Marsonas.
Policijos inspektorius Džonas Morganas apgailestavo, kad ginčas tarp draugų virto tragedija. „Tai vienas tų liūdnų atvejų, kai konfliktą užaštrina alkoholis ir viskas baigiasi tragiškai“, – teisme sakė pareigūnas.
T. Riauka ne tik pripažino savo kaltę dėl draugo nužudymo, bet ir panoro pareikšti užuojautą jo artimiesiems. Formaliai teismas paskyrė T. Riaukai laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, bet prašytis paleidžiamas į laisvę jis galės jau po 10 metų.
Kalėjime nemiršta
Šiemet laisvės atėmimą iki gyvos galvos Jungtinės Karalystės teismai yra paskyrę jau 4 lietuviams, tik nė vienas iš jų kalėjime neturėtų mirti. Pagal baudžiamuosius britų įstatymus bausmė iki gyvos galvos tik skamba šiurpiai, o iš tiesų tai tėra laisvės atėmimas nuo 10 iki 25 metų. Praėjus šiam laikotarpiui, nuteistasis dažniausiai gali prašytis paleidžiamas lygtinai, o jeigu kalėjime jis elgėsi gerai, paprastai ir būna paleidžiamas iš kalėjimo.
Tiesa, skirtingai nuo kitų nuteistųjų, kuries buvo gavę švelnesnes bausmes, o ne laisvės atėmimą iki gyvos galvos, šis lygtinis paleidimas galioja visam gyvenimui. Tai reiškia, kad jeigu laisvėje iki pat gyvenimo galo tas asmuo vėl padarys nusikaltimą, tuoj pat vėl bus grąžintas už grotų.
Laikotarpį, po kurio įkalintasis „iki gyvos galvos“ gali kreiptis dėl lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju nustato teisėjas. Štai Deivydas Jacikas, Anglijoje iš pradžių pagarsėjęs tuo, kad sulaikė sprunkantį plėšiką, o vėliau iki gyvos galvos kalėti nuteistas už žiaurų 8 vaikų tėvo Henriko Baranausko nužudymą, turės kalėti mažiausiai 12 su puse metų. Lietuvoje už žmogžudystę teistas, Anglijoje du brolius apiplėšęs ir žiauriai sumušęs Erikas Kalnickis, nors nuteistas iki gyvos galvos, už grotų turės praleisti 7 metus. Savo buvusią žmoną nužudęs ir prieš kelias savaites už tai nuteistas kalėti iki gyvos galvos tauragiškis Rimas Venclovas turės atsėdėti mažiausiai 20 metų.
Įkalintųjų iki mirties – nedaug
Tikrąją laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kuri Didžiojoje Britanijoje vadinama viso gyvenimo bausme, gavusių nuteistųjų tos šalies kalėjimuose dabar yra vos 15. Tokia bausmė dažniausiai paskiriama daugiau kaip vieno žmogaus žudikams, seksualiniams maniakams, vaikus nuskriaudusiems nusikaltėliams.
Šiemet kalėjime mirė tokia viso gyvenimo bausme nubaustas Trevoras Hardis, kuris nuo 1974 iki 1976 metų išžagino ir žiauriai nužudė tris nepilnametes. Manoma, kad tai buvo ne vienintelės jo aukos, vis dėlto tikrąjį jų skaičių žudikas nusinešė į kapus.
Šiemet kalėdamas paskutinį kvapą išleido ir Kolinas Airilendas, pramintas „gėjų pjovėju“. Vienų Naųjų metų išvakarėse prisižadėjęs tapti serijiniu žudiku, jis apsimesdavo gėjumi, parsivesdavo homoseksualius vyrus namo, juos kankindavo ir nužudydavo. 1993 metais K. Airilendo aukomis tapo 5 vyrai.
Viso gyvenimo bausmės Didžiojoje Britanijoje šiemet buvo paskirtos vos keturiems nusikaltėliams. Deividas Kukas likusį gyvenimą kalės už tai, kad, būdamas lygtinai paleistas už vienos moters nužudymą, pasmaugė dar vieną.
Maiklas Robertsas, pramintas „Bermondsio pabaisa“, tapo pirmuoju tikrai iki gyvos galvos kalėti nuteistu nusikaltėliu, kuris nieko nenužudė. Šis 45 metų vyras terorizavo vyresnio amžiaus moteris – tris iš jų išprievartavo, o ketvirtąją užpuolė ir žiauriai sumušė. Vienai M. Robertso aukų buvo 83 metai.
Deividas Ouksas viso gyvenimo bausme nubaustas už savo buvusios sugyventinės ir dvejų metukų dukters nužudymą, o Stivenas Farou į laisvę nebeišeis už vikaro ir į pensiją išėjusios mokytojos žmogžudystes.
TIK FAKTAI:
Šiais metais Didžiojoje Britanijoje formaliai kalėti iki gyvos galvos nuteisti iš viso 4 lietuviai.
Deivydas Jacikas iki gyvos galvos nuteistas už tai, jog keršydamas už savo tėvo skriaudą mirtinai sumušė tautietį Henriką Baranauską (56 m.). Pastarasis po parą trukusių išgertuvių D. Jaciko tėvui buvo smogęs galva į veidą. Kaip pasakojo liudytojai, sužinojęs, kad prieš jo tėvą buvo pakelta ranka, D. Jacikas atskubėjo pas H. Baranauską ir surikęs: „Niekas nemuš mano tėvo!“, puolė jį spardyti ir talžyti kumščiais. Įsisiautėjusio sūnaus nesugebėjo suvaldyti net tėvai. Žiauriai sumuštas H. Baranauskas po keleto dienų mirė ligoninėje. Prieš kurį laiką pagarsėjęs kaip didvyris, nepabūgęs sulaikyti ginkluoto plėšiko, teisiamas D. Jacikas tikino nenorėjęs tautiečio nužudyti, tik „paauklėti“, bet persistengęs.
Lietuvoje už žmogžudystę nuteistas ir 7 metus atsėdėjęs Erikas Kalnickis su sėbru įsiveržė į Ramsgeite gyvenančių dviejų brolių namus ir ėmė reikalauti pinigų. Nuo narkotikų apkvaišęs E. Kalnickis žiauriai kankino abu 45 ir 66 metų brolius, vietinius anglus, mėgino juos net karti, o kai pamanė, kad jiedu mirę, susirinko vertingus daiktus ir vieno iš brolių automobiliu paspruko. E. Kalnickio nusikaltimas paaiškėjo, kai jį besigiriantį apiplėšimu išgirdo viena moteris ir pranešė policijai. Iki gyvos galvos nuteistas E. Kalnickis savo kaltę pripažino.
Tauragiškis Rimas Venclovas įkalinimo iki gyvos galvos nuosprendį išgirdo už buvusios žmonos nužudymą. Vitaliją Baliutavičienę (29 m.) jis pagrobė einančią į darbą, nusitempė į automobilį, pasmaugė, o jos lavoną nugabeno į Lenkiją ir ten užkasė. Nusikaltimą R. Venclovas suplanavo itin kruopščiai, vis dėlto kriminalistai jį atskleidė padedami navigacijos, pagal kurią nustatė šiurpaus nusikaltimo aplinkybes ir žudiko buvimo vietą. Savo kaltės R. Venclovas taip ir nepripažino.
