Interviu BNS pareigūnas teigė, kad Londonui kelia nerimą Rusijos „bandymai destabilizuoti“ Baltijos šalių visuomenes. „Mums ypač kelia nerimą Rusijos dezinformacija ir bandymai destabilizuoti demokratines visuomenes Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, todėl glaudžiai dirbame su Lietuvos ir kitų šalių vyriausybėms, kad užtikrintumėme, jog atpažinsime grėsmę ir su ja kovosime“, – sakė A. Aikenas.
„Tačiau galiausiai viskas remiasi į mūsų visuomenių atsparumą. Manau, kad Lietuvos ir kitų Baltijos šalių visuomenės yra stiprios“, – pridūrė jis. Anot A. Aikeno, Jungtinė Karalystė stebi ir šalyje veikiančias Rusijos valstybines žiniasklaidos priemones, tačiau pareigūnas įsitikinęs, kad joms nepavyks padaryti didesnės įtakos britams.
Lietuvoje viešėjęs A. Aikenas dalyvavo susitikimuose su Vyriausybės ir kitų valstybinių institucijų komunikacijos darbuotojais ir ekspertais. Specialistas su jais aptarė krizių valdymo ir propagandos, Vyriausybių komunikacijos klausimus. Šis pareigūnas Britanijos vyriausybės komunikacijai vadovauja nuo 2012 metų.
– Pernai Oksfordo žodynas svarbiausiu metų žodžiu išrinko terminą „post-truth“, reiškiantį aplinkybes, kuriomis visuomenės nuomonę formuoja emocijos, o ne faktai. Kaip, jūsų nuomone, reikia skleisti žinią šioje nuvertintos tiesos epochoje, kai aplink tiek daug nepatikimų naujienų tiek žiniasklaidoje, tiek socialiniuose tinkluose?
– Pirmą kartą britų Vyriausybė deklaraciją apie netikras naujienas paskelbė 1680 metais, daugiau nei prieš 300 metų. Tai nėra naujas fenomenas, tačiau industrializacija ir, kaip pasakytų kaip kurie, socialinių medijų „apginklavimas“ šiuo požiūriu yra nauji aspektai. Fundamentaliai su netikromis naujienomis kovojama faktais ir mano, kaip Vyriausybės komunikacijos vadovo, darbas yra užtikrinti, kad tiesa būtų sakoma per faktus, paaiškinimus ir patvirtinimus.
Tokios šalys, kaip Suomija parodė, kad geras būdas šviesti žmones panaudojant pilietinę visuomenę yra aiškinti, kas yra faktai, kad tai yra dalykai, su kuriais mes sutinkame, ir kas yra nuomonė, ji kiekvieno skirtinga.
Jungtinėje Karalystėje mūsų pagrindinė strategija yra pateikti faktus, svarstyti problemas ir suteikti dialogo galimybę. Mes įsitikinę žodžio laisve, mes įsitikinę, kad jeigu žmonės diskutuos apie problemas, tiesa nugalės, nors kartais tai gali būti ilgas procesas.
– Daugelis su jumis sutiktų, kad su netikromis naujienomis reikia kovoti faktais. Bet norėjau paklausti, kaip šiandien pasiekti auditoriją, kai komunikacijos kanalų yra tiek daug? 1680 metais neturėjote nieko daugiau nei laikraštį.
– Kas yra įdomu ir kodėl aš paminėjau tą Vyriausybės deklaraciją 1680 metais: ji negalėjo padaryti įtakos žmonėms. Tuo metu buvo labai nedaug laikraščių ir, akivaizdu, nebuvo transliacijos kanalų. Todėl žmonės užsiėmė paskalų ir gandų sakymu, kas buvo tiek pat žalinga tuometinėse Londono kavinėse, kaip ir feisbuko puslapyje šiandien. Tačiau aš manau taip, tai iš dalies sakiau ir komunikacijos darbuotojams Lietuvos Vyriausybėje: matykite visus turimus komunikacijos įrankius ir išsiaiškinkite, kur jums reikia įsikišti, suteikti informacijos, padaryti įtaką diskusijai.
Daug socialinių tinklų, kaip ir daug tų pasikalbėjimų kavinėse XVII amžiaus Londone, turinio yra plepalai, kurie bet kokiu atveju vyks. Sunerimti turime tada, kai tai tampa tendencija, kai netiesos sklaida įgauna tokį pagreitį, kad Vyriausybė turi įsikišti.
Pavyzdžiui, kai Rusijos vyriausybė tvirtino, kad jos karių nėra Rytų Ukrainoje, britų Užsienio reikalų biuras tviteryje publikavo Rusijos tanko nuotrauką ir parašė: pone Putinai, tai vienas iš jūsų tankų Rytų Ukrainoje. Tai buvo efektyvus netikros naujienos, kad Rusija neturi karių Ukrainoje, paneigimas.
– Tačiau neabejoju, kad dalis žmonių dar tiki, kad Rytų Ukrainoje nėra Rusijos karių. Kaip užtikrinti, kad Vyriausybė pasiektų kiekvieną auditorijos narį?
– Nemanau, kad reikia siekti kiekvieno. Manau, kad reikia siekti žmonių, kurie yra susirūpinę ar paveikti problemos. Vyriausybės komunikacijos kampanijos nukreiptos, pavyzdžiui, į raginimą žmonėms tapti mokytojais, teisingai maitintis ar vengti gerti per daug alkoholio. Mūsų komunikacija orientuota į labai skirtingas auditorijas.
Imkime kaip pavyzdį vieną iš didžiųjų kampanijų, kurią vykdėme pastaraisiais metais. Tai buvo kampanija, kuria siekėme sustabdyti žmonių žavėjimąsi ir vykimą kovoti už „Daesh“, už ISIL (kiti grupuotės „Islamo valstybė“ pavadinimai) į Siriją ir Iraką. Mes žinojome, kad pagrindinė auditorija čia buvo jauni vyrai, kartais moterys, kurie gali būti tuo suvilioti. Todėl svarbu jiems aiškinti, ką Britanija ir jos sąjungininkės veikia Artimuosiuose Rytuose.
Mes taip pat žinojome, kad tarp religinių ir bendruomenių lyderių yra grupė įtaką galinčių padaryti žmonių, su jais mes turime kalbėtis, aiškinti apie savo susirūpinimą ir raginti juos skleisti mūsų pranešimus, kuriuos jie laiko priimtinais. (...) Manau, kad taikymasis į auditorijas, žinučių konkrečioms grupėms pritaikymas padeda tvarkytis su problema geriau, nei masinė komunikacija.
– Kiek nerimo jums kelia Rusijos propaganda?
– Mums ypač kelia nerimą Rusijos dezinformacija ir bandymai destabilizuoti demokratines visuomenes Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, todėl glaudžiai dirbame su Lietuvos ir kitų šalių Vyriausybėms, kad užtikrintumėme, jog atpažinsime grėsmę ir su ja kovosime. Tačiau galiausiai viskas remiasi į mūsų visuomenių atsparumą. Manau, kad Lietuvos ir kitų Baltijos šalių visuomenės yra stiprios. Šių argumentų dėstymas yra pirmas gynybos sluoksnis.
Kalbant apie karinius iššūkius, faktas, jog NATO pajėgos yra Baltijos šalyse tam, kad suteiktų papildomų garantijų. Labai svarbu skleisti šią žinią. Pastarąsias (Rusijos) pratybas stebėjome su tam tikru nerimu, bet esame įsitikinę, kad NATO sąjungininkai pakankamai įsipareigoję Baltijos šalims, o jų visuomenės gali atpažinti, kas yra tiesa, o kas ne.
– Nors sakote, kad Lietuvos visuomenė yra stipri ir demokratiška, tačiau kai kurie ekspertai teigia, jog Lietuvos pareigūnai Rusijos propagandos klausimu kartais reaguoja perdėtai. Pavyzdžiui, mūsų institucijos riboja rusiškų kanalų transliacijas. Ar jums tai atrodo tinkamas būdas kovoti su propaganda?
– Pavyzdžiui, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas per savo inauguracijos dieną neleido „Sputnik“ ir „Russia Today“ atstovams dalyvauti spaudos konferencijoje. Jis pasakė: jūs nesate žiniasklaidos priemonės, jūs esate valstybinė propaganda. Lietuvos Vyriausybė turi atsakyti už savo sprendimus, o mes kaip patikima sąjungininkė tai suprantame ir patikime jai elgtis taip, kaip ji mano, kad tai bus geriausia ginant šalies suverenitetą.
Mes patys atidžiai stebime „Sputnik“ ir „Russia Today“ veiklą, jie fundamentaliai yra Rusijos valstybinė propaganda. Mes žinome, kad jie siekia destabilizuoti britų visuomenę ir šio tikslo jiems pasiekti nepavyks. Jie pasiekia labai mažai žmonių ir jų standartai neatitinka Jungtinės Karalystės žiniasklaidos standartų. Tačiau jūs esate kur kas arčiau fronto linijos, nei mes.
– Kokią įtaką visuomenėms ir komunikacijai daro naujausios technologijos?
– Paklaustas apie Prancūzijos revoliuciją 1970-aisiais, tuometinis Kinijos ministras pirmininkas atsakė: dar anksti sakyti. Vis dėlto įdomu stebėti, kaip skaitmeninės medijos toliau vystosi. Žinoma, tai atveria mums galimybę kalbėtis su žmonėms ir nemanau, kad šiandien mes dar galime visiškai suprasti, kaip išnaudoti tokio pokalbio galimybes. Žinoma, tai taip pat atveria mums galimybę suteikti žmonėms gausesnę ir patrauklesnę informaciją. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės vyriausybės platforma internete gov.uk mums leidžia kur kas sparčiau ir efektyviau bendrauti su Vyriausybe.
Komunikacijos prasme mes žmonėms galime teikti kur kas įvairesnę informaciją. Tačiau realūs iššūkiai vystysis kartu su dirbtiniu intelektu, robotais ir kitais man sunkiai įsivaizduojamais dalykais. Viskas taps kur kas labiau pagrįsta duomenimis, viskas tikriausiai bus kur kas efektyviau, nes daug dalykų bus galima padaryti nuotoliniu būdu. Mes turime žinoti apie technologijų grėsmes, kurios gali pažeisti mūsų visuomenę, tačiau plačiąja prasme privalumai yra kur kas didesni, nei trūkumai.
– Dirbtinis intelektas jau suranda savo vietą žiniasklaidoje ir keičia kasdienį žurnalistų darbą. Ar galite įsivaizduoti, kaip jis pakeis ryšius su visuomene?
– Manau, kad dirbtinį intelektą, agregatorių, mašinas įtraukiančių eksperimentų rezultatai kol kas yra ne optimalūs. Galiausiai, ryšiai su visuomene ir žurnalistika sukasi apie faktų ir įrodymų interpretavimą bei visuomenės informavimą, santykių tarp organizacijų kūrimą. Aišku, tam tikrame operaciniame lygyje agregatorių dėka mes suprantame savo auditoriją, ką ji skaito ar žiūri.
Jeigu fantazuočiau apie ateitį, pirmiausiai pacituočiau savo draugus iš „Google“: technologija niekada nebus tokia lėta, kokia yra šiandien. Ji bus vis spartesnė ir spartesnė. Technologijos suteiks kur kas daugiau gebėjimų apdoroti dalykus, tačiau tam reikės tinkamo žmogaus redagavimo, tam tikro rankinio darbo, atsirenkant faktus.
Dirbtinis intelektas galės nudirbti daugelį darbų, bet aš manau, kad tai atvers dar daugiau galimybių žmogaus intelektui vadovauti, identifikuoti problemas ir remti organizacijų reputacijos kūrimą.
– Ko pasimokėte po Jungtinės Karalystės vyriausybei nesėkmingo referendumo, kai britai pernai nusprendė palikti Europos Sąjungą?
– Vyriausybė „Brexit“ klausimu turėjo galimybę išdėstyti savo poziciją ir darė tai faktų bei paaiškinimų pagrindu. Likus šešioms savaitėms iki referendumo Vyriausybė atsitraukė nuo diskusijos ir paliko erdvę likimo ir išėjimo šalininkams pateikti argumentus žmonėms.
„Leave“ kampanija buvo sėkminga, ir turime pripažinti, kad tai yra žmonių valia. Visi Jungtinėje Karalystėje suprato, kad tai svarbus referendumas svarbiu klausimu ir mūsų darbas yra įgyvendinti šį sprendimą.
– Bet žmonių nuomonėms visada galima padaryti įtaką naudojant strateginę komunikaciją, todėl perklausiu, ar Vyriausybė referendumo kampanijos metu padarė ką nors blogai?
– „Brexit“ buvo demokratinis sprendimas. Žmonės pasirinko ir jie pasirinko remdamiesi faktais, pristatytais abiejų kampanijų. Demokratijoje žmonės pasirenka. Dirbdamas su keturiais šalies ministrais pirmininkais mačiau žmones darant demokratinius pasirinkimus, kurie yra galingesni už strateginę komunikaciją ar ką nors kitą.
– Daug ekspertų sako, kad sparčiai kylantis iššūkis politikams ir jų atstovams yra sumažinti atotrūkį tarp valdžios ir piliečių. Anot jų, per didelis atotrūkis galėjo būti ir viena „Brexit“ priežasčių. Kaip dorotis su šiuo iššūkiu?
– Tai yra problema, apimanti visus nuo Pekino iki Briuselio ar Jungtinių Valstijų. Kiekvienu komunikacijos iššūkio atveju svarbu suprasti, kodėl taip nutiko. Šiuo atveju tai yra globalizacija, technologinės kaitos sparta, visa eilė visuomeninių faktorių. Vyriausybės užduotis yra saugoti žmones ir leisti jiems klestėti, tačiau tam tikru lygiu tai tampa vis mažiau efektyvu. Apklausos rodo, kad pasitikėjimas institucijoms smunka.
Vyriausybė, kuria pasitikima, turi būti kompetetinga, nuoširdi ir tampriai susijusi su savo piliečiais. (...) Tačiau manau, kad kai žmonių paklausia apie pasitikėjimą Vyriausybe, jie pateikia pakankamai bendrinį atsakymą, o mano nuomone, pasitikėjimas valstybės institucijomis ir viešosiomis paslaugomis yra kur kas didesnis už pasitikėjimą politine diskusija. Tuo metu žmonės Vyriausybes mato kaip politikų vadovaujamas institucijas, jos turi ribotą pasitikėjimą, nes dalis žmonių balsuoja už kitą politinę partiją.
Apskritai pasitikėjimas Vyriausybe skiriasi kiekvienoje šalyse, tačiau paprastai išlieka aukštas. Vis dėlto šiame skaitmeniniame pasaulyje susiduriame su minėtu kompetencijos, nuoširdumo ir susisiejimo iššūkiu.
