Edinburgo kunigaikščio titulą turintis princas, remiantis daugybę labdaros fondų, yra nuolatinis britų monarchės Elizabeth II palydovas jau beveik 70 metų.
„Bjauriu senu mulkiu“ save vadinančio Philipo nenuglaistytas humoras kai kam labai patinka, bet dažnai pelno jam ir nepageidaujamas antraštes.
2015 metais kamera užfiksavo jį, kaip atrodo, sakantį vienam fotografui: „Tiesiog padaryk sup... nuotrauką!“
„Tai jums pavyko nebūti suvalgytam?“ – tokia buvo jo pastaba – tipiška – vienam britų studentui, kuris 1998 metais keliavo po Papua Naująją Gvinėją.
O per istorinį valstybinį vizitą Kinijoje 1986 metais princas Philipas grupę britų studentų perspėjo: „Jei pasiliksit čia ilgiau, visi būsit siauraakiai.“
Nors princas pelnė šalto tėvo savo keturiems vaikams reputaciją, stebėtojai jį laiko tais „klijais“, kurie išlaikė karališkąją šeimą drauge per trijų jo atžalų skyrybų virtinę.
Retai pastebima švelnesnė jo pusė pasimatė paaiškėjus, kad velionė princesė Diana vadindavo jį „Brangiausiuoju Tėčiu“, laiškuose, kuriuose jis guosdavo ją dėl prastėjančio santuokinio gyvenimo su jo vyriausiuoju sūnumi princu Charlesu. Tremtinys iš Graikijos
Princas iš esmės galėjo džiaugtis gera sveikata, bet pradėjęs dešimtą dešimtį metų kelis kartus dėl įvairių problemų gulėjo ligoninėje.
Per karalienės valdymo deimantinio jubiliejaus iškilmes 2012 metais jam teko gydytis nuo šlapimo pūslės infekcijos, o 2011-aisiais jam buvo įdėtas vainikinės arterijos stentas.
Tačiau jis dar pernai lydėjo karalienę per vizitus užsienyje, nors praėjusį mėnesį, „patarus gydytojams“, ir buvo priverstas praleisti Pirmojo pasaulinio karo atminimo ceremoniją.
Princas, kuris niekada nekalbėdavo apie savo paties jausmus, viename iš retai duodamų interviu pripažino, kad savo vaidmenį susikūrė „bandymų ir klaidų“ metodu.
Paklaustas, ar jam pavyko, jis BBC atsakė: „Man negalėtų rūpėti mažiau. Kam rūpi, ką aš apie tai galvoju? Noriu pasakyti, tai – kvaila.“
Tačiau karalienė buvo atviresnė ir, sakydama kalbą per auksinį jų vestuvių jubiliejų 1997 metais, pavadino jį savo „stiprybe ir ištverme per visus tuos metus“.
Princas Philipas gimė ant virtuvės stalo Korfu saloje 1921 metų birželio 10 dieną ir buvo vienintelis Graikijos princo Andriejaus, Graikijos karaliaus Konstantino jaunesniojo brolio, ir princesės Alice Battenberg sūnus.
Kai jam buvo vos pusantrų metų, jis ir jo šeima buvo evakuoti britų Karališkojo karinio jūrų laivyno laivu iš politiškai nestabilios Graikijos. Pasakojama, kad vaikas buvo nešamas iš apelsinų dėžės padarytoje lovytėje.
Šeima apsigyveno Paryžiuje, išsiuntė septynerių metų sulaukusį Philipą į parengiamąją mokyklą Anglijoje, o tada – į vidurinę mokyklą Škotijoje.
Pareiga tarnauti
1939 metais kilus Antrajam pasauliniam karui jis tapo Karališkojo karinio jūrų laivyno kadetu, o paskui tarnavo karo laivuose Indijos vandenyne ir Viduržemio jūroje.
1945 metais jis jau buvo vyresnysis leitenantas ir matė Japonijos kapituliaciją Tokijo įlankoje.
Philipas ir tuomet dar princesė Elizabeth, būsimoji karalienė, buvo oficialiai supažindinti 1939 metų liepą, kai jos tėvas, karalius George'as VI, su šeima lankėsi Karališkojo karinio jūrų laivyno koledže Dartmute Anglijos pietinėje pakrantėje.
Karo metu jie palaikė ryšį ir keliskart buvo susitikę. Bet tik 1947 metų liepą buvo paskelbta apie jų sužadėtuves. Jie susituokė tų metų lapkričio 20 dieną Londono Vestminsterio abatijoje.
Princo Philipo karjera kariniame jūrų laivyne nutrūko jo žmonai po karaliaus Jurgio VI mirties 1952 metais įžengus į sostą, bet jis sakė: „Būnant karalienės sutuoktiniu man atrodė, kad pirmoji mano pareiga yra geriausiai, kaip tik galėjau, tarnauti jai.“
Laisvalaikiu jis buvo geras raitelis, atstovaudavo Britanijai tarptautinėse ristūnų lenktynėse.
Jis taip pat globoja virtinę organizacijų, tarp jų – gamtosaugos grupę WWF, ir yra Kembridžo ir Edinburgo universitetų garbės rektorius.
