MI6 vadovas, 2020 m. pradėjęs vadovauti agentūrai, kai pabaigė savo diplomatijos karjerą, ne kartą minėjo Prahos pavasario istoriją, kaip pasipriešinimo Rusijos dominavimui centrą ir kaip paralelę dabartiniams laikams. Būtent Čekijos, kuri ilgą laiką buvo žinoma, kaip šnipų „žaidimų aikštelė“, studentai 1968 metais narsiai priešinosi sovietams. Dabar gi Čekija yra NATO ir ES narė, o taip pat tvirta Ukrainos rėmėja.
„Kai svarstėme čia atvykti, supratome, kad tai labai gera vieta kalbėti apie Ukrainą. Paralelės tokios stiprios, ar ne?, – kalbėjo britų žvalgybos vadas. – Tai buvo paskutinė Europos šalis, kurios sieną kirto Rusijos tankai, dabar tokioje pat situacijoje atsidūrė ir Ukraina“.
Moore'as optimistiškai įvertino situaciją Ukrainos mūšio lauke, pažymėdamas, kad Kyjivo pajėgos per pastarąjį mėnesį atsitraukė daugiau nei rusai per metus. Jis įspėjo Afrikos lyderius, kurie pasitiki Jevgenijumi Prigožinu, „Wagner“ samdinių armijos vadovu, atidžiau žiūrėti su kuo bendradarbiauja.
„Jei Rusijos samdiniai gali išduoti Putiną, ką dar jie gali išduoti?“ – klausė britų žvalgybos vadovas vienintelėje viešoje kalboje, kurią šiais metais planavo pasakyti.
Moore'o kalbą sakė tada, kai MI6 didina savo pastangas informuoti visuomenę apie nerimą keliančius įvykius. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą kitu pavadinimu įkurtas MI6 – Britanijos atitikmuo JAV CŽV, o MI5 panašesnis į FTB – daugelį metų veikė visiškai slaptai.
Britanijos vyriausybė oficialiai pripažino jų egzistavimą tik 1994 m. Per tuos metus šešėlyje apie šnipinėjimo agentūrą ir jos slaptųjų agentų būrį pasakota daug istorijų – daugiausia dėl tokių autorių kaip Grahamas Greene'as ir Johnas Le Carré bei ikoninio Džeimso Bondo 007 personažo, kurį išrado Ianas Flemingas.
MI6 modernizavo savo įvaizdį ir dabar veikia iš spindinčios būstinės ant Temzės krantų Londone. Tačiau Moore'as sakė, kad jis priima ir vertina mitus, supančią jo biurą, įskaitant rašymą žaliu rašalu ir laikosi šimtamečių tradicijų.
Siūlome septynias ištraukas iš Moore'o interviu Prahoje:
1. Rusijos invazija Ukrainoje trunka jau beveik 18 mėnesių, Kyjivo Vakarų sąjungininkai atidžiai stebi kontrpuolimo, prasidėjusio šią vasarą, eigą. Ukrainos vadai atvirai kalba apie iššūkius mūšio lauke, nes giliai į Ukrainą „įbridęs“ Rusijos kariuomenės frontas nusėjo šalį tūkstančiais minų, kurios lėtina Ukrainos veržimąsi į priekį.
Kyjivo pažanga, kuri vyksta be stiprios oro paramos, sulaukė kritikos esą Ukraina per lėtai žengia į priekį. Tačiau Moore'as atkreipė dėmesį į teigiamą momentą.
„Na, tai sunkus darbas, ir, žinote, Ukrainos pareigūnai ir kariškiai jo nevengia. Ir rusai turėjo galimybę pasiruošti gynybai, kurią labai sunku įveikti, – sakė jis. – Tačiau aš grįžtu prie minties, kad Ukrainos vadai, gana ryškiai kontrastuojantys su Rusijos kolegomis, nori išsaugoti savo karių gyvybes ir todėl juda pakankamai atsargiai. Jie vis tiek per mėnesį atgavo daugiau teritorijos, nei rusams pavyko užgrobti per metus“.
2. Nuo karo pradžios kai kurie Vakarų lyderiai, ypač Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, išreiškė susirūpinimą dėl pavojaus „pažeminti“ Putiną. Moore'as sutiko, kad Vakarų tikslas nėra padaryti gėdą Rusijai ar pačiam Putinui.
„Niekas nenori žeminti Putino, juo labiau niekas nenori pažeminti Rusijos tautos“, – sakė jis. Tačiau žinia jiems labai aiški: išveskite visas savo kariuomenes iš Ukrainos. Jis pridūrė: „Dauguma konfliktų baigiasi kažkokiomis derybomis. Taikos sąlygas turi apibrėžti Ukraina, o ne mes. Mūsų darbas yra stengtis suteikti jiems kuo stipresnę poziciją, kad būtų galima derėtis, iš stiprybės pozicijų, ir tai mes ketiname daryti.“
3. Praėjus beveik 1,5 metų nuo pakartotinės Rusijos invazijos į Ukrainą ir praėjus mėnesiui po Prigožino maišto, pasak Moore, neįmanoma nustatyti, kas vyksta Putino galvoje. Tačiau jis pasiūlė griežtai įvertinti jo padėtį Rusijos valdžios struktūroje.
„Jis (Putinas) aiškiai patiria spaudimą. Samdinių grupės greitkeliu vyko links Maskvos ir buvo per 125 nuo jos, tai rodo, kad tokie dalykai tikrai nebuvo numatyti“, – sakė jis.
„Manau, kad jis tikriausiai jaučia tam tikrą spaudimą. Prigožinas buvo jo žmogus, jį sukūrė Putino, ir vis dėlto jis atsigręžė prieš vadą, – pridūrė Moore'as. – Putinas nekovojo su Prigožinu. Jis sudarė sandorį, kad išsaugotų savo „veidą“ ir pasinaudojo Lukašenkos „paslaugomis“.
4. Interviu metu Moore'as išplatino atvirą kvietimą rusams, kurie jaučiasi nusivylę savo lyderiu ir kraujo praliejimu Ukrainoje, ragindamas susisiekti su britų saugumo tarnybomis. „Kviečiu juos daryti tai, ką kiti jau padarė per pastaruosius 18 mėnesių“, – sakė jis.
Interviu metu jis pridūrė: „Tiesa ta, kad žmonės ir toliau ateina pas mus. Žinoma, tai darydami jie rizikuoja. Bet mes rūpinamės žmonėmis, kurie ateina ir dirba su mumis, ir, žinoma, mūsų sėkmė yra slapta“.
5. Nepaisant didelio dėmesio Rusijai, britų šnipų vadovas pabrėžė, kad didžiausias Didžiosios Britanijos rūpestis pasaulinėje arenoje šiandien yra Kinija.
„Dabar Kinijai skiriame daugiau savo žmogiškųjų išteklių nei bet kuriai kitai šaliai. Tai atspindi „Kinijos svarbą pasaulyje“ ir „svarbų poreikį“ suprasti Kinijos vyriausybės galimybes“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie Kinijos žvalgybos operacijas Vakaruose, Moore'as sakė: „Kaip ir visa kita su Kinija, reikia žiūrėti į jos mastą“. Kinijos pajėgumai yra „didžiuliai ir jie dideliais kiekiais dislokuoti užsienyje“, pridūrė jis.
6. Augant dirbtiniam intelektui, kai kurie kritikai teigė, kad dirbtinis intelektas padarys slaptuosius agentus nebereikalingais. Moore'as griežtai atrėmė šį teiginį, sakydamas, kad žmogaus intelektas išliko labai svarbus norint padaryti tai, ko „mašinos negali padaryti“, ir pabrėžė, kad MI6 „kaip pašėlęs eksperimentuoja“ su dirbtiniu intelektu.
„Bet jei dirbtinis intelektas nukreipiamas ta kryptimi, kuri yra už koordinavimo ribų ir sukurta piktiems ketinimams, tai yra labai pavojinga“, – sakė jis.
7. Britų žvalgų vadas Moore'as užuominomis kalbėjo apie galimą nesantaiką Irano režimo viduje. Nors Iranas buvo pagrindinis Putino invazijos rėmėjas, tiekdamas bepiločius orlaivius, kurie terorizuoja Ukrainos karius ir miestus, MI6 vadovas teigė, kad bepiločių orlaivių tiekimas sukėlė ginčų tarp Irano lyderių.
„Irano sprendimas tiekti Rusijai bepiločius orlaivius, kurie naikina Ukrainos miestus, išprovokavo vidinius kivirčus aukščiausiame Teherano režimo lygmenyje“, – sakė jis. Visgi galiausiai „Iranas nutarė užsidirbti grynųjų ir tikriausiai gauti tam tikrą karinę patirtį mainais į paramą rusams“.
