1970 metų pabaigoje anglų menininkas Davidas Ellisas nuoširdžiai tikėjo, kad atominis karas bus, o antsiuvas „No Future“ (ateities nėra − liet.) puošė dažną jo kartos jaunuolio odinį švarką.
Pralaimėta kova
− Šiuo metu nemažai Lietuvos žmonių taip pat mano, kad ateities nėra. Kaip tai galėtumėte paaiškinti? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė D. Elliso, atvykusio pas mus filmuotis dokumentiniame filme „Kelionė per Lietuvą laike“.
− Manau, kad 1970-aisiais šūkis „No Future“ buvo tik pirma dalis − daugiau ideologinis lozungas. Jei kalbėtume apie dabartinę situaciją ir Didžiojoje Britanijoje, ir Lietuvoje, mes pavėlavome kovoti už ekologiją.
Su pasauliniu atšilimu reikėjo pradėti kovoti dar 1969 metais, kai pirmą kartą apie tai buvome įspėti. Tačiau ir dabar dėl to nieko nedaroma. Be abejo, daug žmonių apie ekologijos problemas kasdien negalvoja − svarbiau nedarbas, ekonomikos krizė. Manau, neišvengiamai mūsų laukia dar viena „No Future“ banga, kuri gali būti ir fatališka.
− Jūs dažnai atvykstate į Lietuvą. Koks šių vizitų tikslas?
− Grįžtu dėl labai specifiškos atmosferos, kuri susidarė dėl jūsų praeities. Tačiau atvykstu ne vedamas nostalgijos. Lietuvoje turiu daug draugų – žmonių, kuriuos pažįstu ir kuriuos dar pažinsiu.
− Ką veikėte prieš šią kelionę į Lietuvą?
− Prieš atvykdamas pastaruosius 3−4 mėnesius filmavausi naujame Ridley Scotto istorijos apie Robiną Hudą pastatyme. Ten vaidinau šokantį anų laikų kaimietį. Taigi pusę vasaros ir dar ankstyvą rudenį praleidau aprengtas viduramžių apdarais.
− Prieš krizę daug anglų Vilniuje audringai švęsdavo bernvakarius. Tam tikrai gyventojų daliai šie šėliotojai asocijavosi su visa Didžiosios Britanijos visuomene...
− Mačiau tai. Prieš vesdamas vaikinas su draugais švenčia, geria daug lietuviško alaus, o viskas baigiasi sunaikintais bare baldais.
Tai stereotipas, nors ir tiesa. Kaip ir visi stereotipai. Vienintelis būdas pakeisti nuomonę − nusipirkti autobuso, traukinio ar lėktuvo bilietą ir važiuoti pažinti kitas kultūras. Kitos galimybės nėra.
Pirmas įspūdis − tamsa
− Lietuvoje lankotės nuo 1993 metų. Koks buvo pirmasis vizitas?
− Galėčiau išvardyti begales dalykų, tačiau norėčiau apsistoti ties pora prisiminimų. Tuo metu lėktuvas į Vilnių skrisdavo kartą per savaitę. Su manimi vyko devyni žmonės, šeši iš jų − buvę Londono ekonomikos mokyklos studentai, kurie lėktuvo gale persirengė paprastus drabužius į kostiumus. Jie buvo diplomatai ir politikai.
Sėdėjau šalia vieno anglų verslininko, kuris vežėsi pilną krepšį odinių kelnių. Jis turėjo viziją, kad lietuviams patiks mūvėti odines kelnes. Verslo klasėje, už skiriamųjų užuolaidėlių, buvo vienišas keleivis – pasaulinio lygio smuikininkas ir dirigentas Yehudi Menuhinas. Taigi tokia kompanija ir jokių turistų.
Snigo. Su taksi nuvažiavau į Vilniaus centrą, tačiau niekur nebuvo šviesų, nebuvo apšviesti net vitrinų langai, nešvietė restoranų iškabos. Taigi mano pirmas įspūdis buvo toks, kad čia nėra šviesos.
Londonas Jonavos rajone
− Šios kelionės priežastis − dalyvauti dokumentinio filmo „Kelionė per Lietuvą laike“ filmavime. Kaip sekėsi? Ar sutikote keistų žmonių?
− Keliaujant kiekvienas sutiktas žmogus yra keistas. Jei tokių nebūtų, nenorėčiau keliauti. Man patinka pasijusti svetimšaliu naujoje aplinkoje. Nors turėjome planą ir sąrašą žmonių, kuriuos tikėjomės sutikti, visą laiką buvo daug nenumatytų dalykų.
Patys keisčiausi žmonės man pasirodė tam tikros srities profesionalai. NATO karininkas ar aukštas Katalikų bažnyčios kunigas – jie visi vaidino savo vaidmenį. Todėl turėjome improvizuoti. Laukdavau, kad kas nors įvyktų ne pagal planą, nes tik tokiu atveju žmonės tapdavo kūrybingesni ir labiau atsipalaidavę.
− Aplankėte Londoną − gyvenvietę, esančią Jonavos rajone?
− Buvau labai patenkintas, kai po trumpų klaidžiojimų pavyko ten nuvykti. Taip nutiko, kad sustojome Šveicarijos kaime ir klausėme žmonių, kur yra Londonas. Jie atsakė, jog nežino, bet parodė Venecijos kaimą.
Taigi visos trys vietovės buvo visai netoli viena kitos. Tai lyg Paryžius Teksase. Kodėl ne? Yra nemaža galimybė, kad per artimiausius penkerius−dešimt metų Anglijoje tankiai lietuvių užgyventose vietose atsiras Šiauliai Kornvalyje, ar Alytus Češyre. balsas.lt Citata Vienintelis būdas pakeisti nuomonę − nusipirkti autobuso bilietą ir važiuoti pažinti kitas kultūras
TIK FAKTAI
D. Ellisas gimė 1954 metais.
Jis yra britų menininkas ir modernaus meno parodų kuratorius.
Kaip nepriklausomas menininkas, D. Ellisas ėmėsi organizuoti kultūrinius mainus tarp Didžiosios Britanijos ir Lietuvos.
