Penkiolika britų karinio jūrų laivyno narių, kuriuos praėjusią savaitę sulaikė Iranas, yra svarbus koziris, tačiau kol kas sunku pasakyti, kokiame geopolitiniame kortų žaidime.
Irano stebėtojai Europos valstybių sostinėse sako, kad šis koziris gali būti panaudotas ginče dėl Irano branduolinės programos ar sprendžiant klausimą dėl JAV laikomų penkių iraniečių pareigūnų, kurie prieš du mėnesius buvo suimti Irake. Britų jūreivių korta gali būti pasitelkta abiem atvejais.
Ekspertų neįtikino Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorės Margaret Beckett (Margaret Beket) trečiadienio pareiškimas, kad ji buvo patikinta Teherano, jog šis britų sulaikymas nesusijęs su jokiais kitais klausimais.
Jūreivių sulaikymas buvo "didelio masto provokacija", kuria "siekiama parodyti Irano Islamo Respublikos pasiryžimą nepasiduoti tarptautiniam spaudimui", sakė Fredericas Tellier (Frederikas Teljė) iš Tarptautinių ir strateginių studijų instituto Paryžiuje.
"Mes artėjame prie įtampos kulminacijos, ir (Irano) islamiškasis režimas nori parodyti, kad branduoliniame ginče jis gali panaudoti bet kokią taktiką, įskaitant ir pačią radikaliausią", - pridūrė F. Tellier, kelių knygų apie Iraną autorius.
Tuo tarpu Francois Gere (Fransua Žerė) iš Strateginių tyrimų instituto Paryžiuje įsitikinęs, kad britai yra "koziris", kuris bus panaudotas siekiant susigrąžinti penkis iraniečius, kuriuos JAV kariai sulaikė sausio 11 dieną per reidą į Irano atstovybę Irako šiauriniame Arbilo mieste.
"Nemanau, kad iraniečiai tokie naivūs ir galvoja, kad gali nulemti Britanijos balsavimą JT Saugumo Taryboje", - sakė F.Gere.
Berlyne gyvenantis Artimųjų Rytų ekspertas Maximilianas Terhalle'as (Maksimilianas Teralas) sakė: "Pastarieji įvykiai daug kartų parodė, kad Iranas mėgsta eskaluoti situaciją, kad parodytų, jog daro įtaką įvykiams regione".
"Vakaruose įprasta manyti, kad vyriausybė veikia kaip vieningas subjektas", - sakė politologas, pabrėždamas, jog šiuo atveju visiškai neaišku, ar įsakymą sulaikyti britus davė pats Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas (Mahmudas Ahmadinedžadas), ar tai nurodė koks žemesnio rango iniciatyvus pareigūnas.
"Nežinau, ar tai buvo Respublikos gvardijos ar kokio regioninio vado sprendimas, kad būtų geria pasakyti bitams, jog jie turi sustoti. Dabar vyriausybė tempia laiką, siekdama priversti britus nemaloniai jausti, - sakė M. Terhalle'as. - Krizė galiausiai bus išspręsta, tačiau dabar metas žaisti pokerį".
Tuo tarpu Bruno Tertrais (Brenas Tertrė) iš Strateginių tyrimų fondo Paryžiuje mano, kad sprendimą sulaikyti britų jūreivius galėjo priimti griežtosios linijos šalininkai Irano vadovybėje, ir šis žingsnis susijęs su branduoliniu ginču.
"Man įdomu, ar visi asmenys, kurie priima sprendimus Teherane, žinojo apie šią operaciją", - sakė jis.
Markas Thomas (Markas Tomas) iš Karališkojo jungtinių tarnybų gynybos ir saugumo studijų instituto (RUSI) Londone taip pat pavadino sulaikytus britus "koziriu", ir sakė, kad Teheraną veikiausiai supykdė branduolinis ginčas ir iraniečių pareigūnų suėmimas Irake.
"Mano nuomone, tai buvo priežastys", - sakė jis.
M.Thomas pridūrė, kad Iranas siunčią žinią Jungtinėms Valstijoms.
Pasak jo, JAV pastaraisiais mėnesiais sekėsi parodyti Iranui, kad nepaisant sunkumų Irake "jos gali mesti jėgas prieš Iraną".
"Dabar Iranas pasirengęs pasiųsti atsakomąją žinią JAV: "Jei norite didinti spaudimą, žinokite, štai ką galime padaryti".
Tai įspėjimo signalas, kad Iranas, kaip ir Amerika, gali padidinti spaudimą, ir jei ji nori toliau judėti šia kryptimi, turi įvertinti galimas pasekmes", - sakė M.Thomas.
