Petras Auštrevičius, liberalas, Europos Parlamento narys
Lietuvai, o kartu ir mūsų kaimynėms Latvijai ir Estijai, Berlyne ką tik buvo įteiktas „Auksinės Viktorijos“ apdovanojimas – už europinę idėją, europines reformas ir tikėjimą Europos ateitimi. Puiki žinia mums.
Iš to pačios Vokietijos sostinės visai kitoks signalas siunčiamas Didžiajai Britanijai, tiksliau – jos vairininkams valdžioje, kurie nutaikę palankesnę progą (dažniausiai artėjant rinkimams) vis pagrasina Europos Sąjungai (ES) ir visai Europai trenkti durimis. Žinoma, turiu omenyje britų valdžios siūlymus apriboti imigrantų srautus ir pažadus surengti refendumą dėl išstojimo iš ES.
Tokios idėjos jau kuris laikas aktyviai aptariamos ne tik Britanijos radikalų, bet ir dorų konservatorių politinėje darbotvarkėje. Ką darysi, visuomenės ir rinkėjų nuomonių apklausos daro savo – tenka įprasti, kai už protekcionizmą ir ribojimus pasisako net džentelmeniškai atrodantis britų premjeras Davidas Cameronas.
Kokioje nominacijoje už tai Berlynas galėtų paskirti „apdovanojimą“? Palikime tai sarkastiškam ir dažniausiai taikliam britų humorui.
Tačiau ar Jungtinė Karalystė, būdama didelė ir graži sala Europoje, iš tiesų turi teisę į privilegiją tapti vienintele ir išskirtine mūsų žemyne? Tokia išskirtine, kad galėtų spręsti, kurie darbai tinka britams, o kurie – visiems likusiems į šalį atvykstantiems ir joje jau dirbantiems europiečiams?
Nelinkėčiau tokio išskirtinumo, ypač – patiems britams. Kodėl? Kalbant iš esmės, Britanijai Europos Sąjungos ir jos laiduojamo laisvo žmonių bei kapitalo judėjimo reikia tikrai ne mažiau, nei pačiai Europos Sąjungai Britanijos. Drįsčiau teigti, kad britų valdžia ant kortos yra pastačiusi daugiau.
Apskritai pavojinga, kai bet kuri iš Europos Sąjungos (ES) senbuvių pradeda manyti turinti teisę vienašališkai spręsti arba nustatyti tokias sąlygas, kurios diskriminuotų ir žemintų likusias, tokias pat pilnateises ES valstybes nares.
Savo ruožtu britų premjeras D. Cameronas šiuo metu, regis, tiesiog neranda išmintingo būdo atkurti savo smunkančius reitingus. Būtent todėl imigracijos tema viešumoje eksploatuojama vis iš naujo. Todėl mušamasi į krūtinę aiškinant, kad bosas yra vienintelis ir jis yra Didžiosios Britanijos rinkėjai.
Tačiau britų premjeras, kaip ir jo kolegos valdžioje, turbūt gerai žino, kad būtent į Jungtinę Karalystę atvykstantys imigrantai sumoka milijardus mokesčių į šalies biudžetą.
Neseniai paskelbtas tyrimas parodė, kad nuo 2004 metų prie ES prisijungusių 10 valstybių piliečiai (įskaitant Baltijos šalis) per kiek daugiau nei dešimtmetį dirbdami Britanijoje šalies biudžetui atnešė 5 milijardus svarų. Sakysite, kas tie milijardai visai karalystei?
Nebūsite teisūs, nes tas pats tyrimas įrodė, kad dauguma migrantų negulėjo “ant pečiaus”, nestovėjo eilėse prie socialinių pašalpų ir apskritai Britanijos biudžetui sumokėjo 12 proc. daugiau mokesčių, nei patys gavo grąžos. Maža to, į Britaniją iš Lietuvos ir kitų valstybių daugiausia atvyksta pakankamai kvalifikuoti žmonės, ir, kaip rodo ta pati statistika, jie yra labiau kvalifikuoti nei patys britai.
Tad akivaizdu, kad laisvas žmonių judėjimas smarkiai prisidėjo (ir tebeprisideda) prie Jungtinės Karalystės ekonomikos gyvybingumo.
Beje, savo dešimtmetį trukusį vadovavimą Europos Komisijai ką tik baigęs portugalas J. M. Barroso išsakė ne vieną pastabą, su kuria sunku nesutikti. Pirma – britų bandymas riboti imigracijos srautus būtų didelė, jei ne istorinė klaida, kuri padalytų Europą ir vėl pastatytų nematomas sienas.
Antra, Britanija, išstojusi iš ES, turėtų daugiau nei nulį įtakos, tačiau jai vis dar reikėtų aktyviai dirbti ir tartis su tais pačiais kaimynais.
Trečia, norint sutvarkyti su imigracija susijusias socialines bėdas pirmiausia reikia tobulinti pačią socialinės apsaugos sistemą, o ne automatiškai užtrenkti duris migrantams.
Visi žinome, kad Britanija turi gilias tradicijas ir ilgą laiką buvo laisvos rinkos šauklė. Todėl dabar politinis elitas neturėtų nuslysti į populizmo ir protekcionizmo properšą, kartu paskui save nusitempdamas antieuropietiškai nusiteikusią britų visuomenės dalį.
Negalima ir neteisinga suversti visų savo bėdų Europos Sąjungai. Ieškoti kaltų galbūt lengviausia, bet tik vieninga ir išvien veikianti ES šiandien yra pajėgi kurti naujas darbo vietas ir didesnę gerovę. Britanija gali prie to prisidėti, reikia tik daugiau noro ir pastangų.
