Pateikiame kai kuriuos galimus „Brexit“ padarinius:
- Ministras pirmininkas Davidas Cameronas, patyręs pralaimėjimą referendume, atsistatydina iš premjero ir Konservatorių partijos lyderio postų. D.Cameronas ant kortos pastatė savo autoritetą, kai nusprendė sušaukti referendumą dėl tolesnės šalies narystės Bendrijoje ir ėmėsi vadovauti „Pasilikimo“ stovyklos kampanijai. Lažybininkų favoritu tapti jo įpėdiniu yra buvęs Londono meras ir „Pasitraukimo“ stovyklos vėliavnešys Borisas Johnsonas.
- Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon, pasinaudodama tuo, kad dauguma škotų referendume veikiausiai bus balsavę už tolesnę narystę ES, organizuoja antrąjį referendumą dėl nepriklausomybės. Šįkart Škotija pasitraukia iš Jungtinės Karalystės, tokiu būdu ją suskaldydama.
- Šiaurės Airija lieka izoliuota nuo ES priklausančios Airijos ir sumažėja tarpvalstybinės prekybos apimtys.
- Londonas ir Briuselis pradeda dvejus metus truksiančias komplikuotas derybas dėl išstojimo, kuriose daugiausia ginčų kels klausimas dėl prieigos prie bendrosios rinkos.
- Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris jau yra pareiškęs, kad „Brexit“ atveju Britanija būtų „ trečioji šalis, dėl kurios mes nebesinertume iš kailio“.
- dėl sąmyšio rinkose ir neapibrėžtumo Londono Sičio finansų centre svaro kursas krenta 15-20 proc., infliacija pašoka iki 5 proc., pakyla palūkanų normos ir darbo jėgos kaina, o augimo tempas sumažėja 1-1,5 proc. (HSBC prognozės); tūkstančiai darbo vietų iš Sičio perkeliamos į Frankfurtą arba Paryžių.
- Drastiškai sumažėja imigracija iš ES, todėl pradeda trūkti darbuotojų statybų ir paslaugų sektoriuose.
- Likusios ES valstybės narės ima reikalauti, kad būtų peržiūrėti jų santykiai su Briuseliu, grasindamos priešingu atveju pasitraukti iš bloko.
- Po sudėtingo pereinamojo laikotarpio Britanija, padedama ekonominių partnerių ir selektyvios imigracijos, išlieka lanksčia ir dinamiška ekonomika.
Britanija ir ES – skaičiai ir faktai
Kaip dažnai būna, pinigai yra pagrindinis konflikto objektas. Ir artėjantis Didžiosios Britanijos referendumas dėl šalies ateities Europos Sąjungoje ne išimtis.
Tiek pasisakantieji už Britanijos išstojimą, tiek ir agituojantys prieš vadinamąjį „Brexit“ rinkėjus tiesiog bombarduoja įvairiais statistiniais duomenimis, kurie dažnai pateikiami selektyviai siekiant įtikinti žmones savo teisumu.
Štai keli pagrindiniai faktai ir skaičiai, dėl kurių aršiausiai ginčijamasi:
Britanijos įnašas į ES biudžetą
Pasisakantieji už Britanijos išstojimą „(Leave“ kampanija) teigia, kad JK kiekvieną savaitę į Bendrijos biudžetą moka 350 mln. svarų. Tačiau tai yra bendras įnašas be vadinamosios mokestinės nuolaidos, kurios dar 1984 metais išsireikalavo tuometinė JK ministrė pirmininkė Margaret Thatcher.
Atsižvelgus į nuolaidą, suma sumažėja iki 280 mln. svarų, remiantis 2014 metų duomenimis. Tokie duomenis pateikė Londono ekonomikos mokyklos Europos instituto profesoriaus Iaino Beggo tyrimo „Kiek Britanija moka ES?“ tyrimo išvadose.
Praėjusiais metais Britanija į ES biudžetą sumokėjo 17,8 mlrd. svarų, arba 12,9 mlrd. svarų, atsižvelgus į nuolaidą, teigiama viename parlamento dokumente.
Briuselio subsidijos
Britanija iš Briuselio gauna maždaug 6 mlrd. svarų subsidijų, ypač žemės ūkio ir mokslinių tyrimų srityse.
Pasisakantieji už tolesnę JK narystę ES („Remain“ kampanija) sako, kad šalis neteks šios paramos, o „Leave“ kampanijos atstovai teigia, kad britų vyriausybė galės tiesiogiai geriau panaudoti savo pinigus.
Pagal įnašo į ES biudžetą dydį, Britanija yra dešimtoje vietoje, rodo Europos Komisijos 2014 metų duomenys.
Imigracija iš ES šalių
Imigracija iš kitų Europos Sąjungos šalių yra vienas iš pagrindinių klausimų, dėl kurių nesutaria abi stovyklos. Oksfordo universiteto mokslininkai paskaičiavo, kad nuo 2004 iki 2015 metų imigrantų iš kitų ES šalių skaičius Britanijoje padvigubėjo.
Iš pradžių tam daugiausia įtakos turėjo tai, kad 2004 metais prie Europos Sąjungos prisijungė aštuonios Vidurio ir Rytų Europos šalys, įskaitant ir Lietuvą. Tačiau dėl finansų krizės į britų salas imigrantai ėmė plusti ir iš pietinių Europos šalių, kaip Ispanija ir Italija.
„Brexit“ palaikantis Britanijos teisingumo sekretorius Michaelas Gove'as teigia, kad jeigu Britanija pasiliks Europos Sąjungoje, per ateinančių 15 metų į šalį atvyks daugiau nei 5 mln. žmonių, kas dar labiau padidins spaudimą sveikatos apsaugos ir švietimo sistemoms.
Ši prognozė remiasi nuostata, kad prie ES iki 2020 metų prisijungs Turkija, Albanija, Serbija ir Juodkalnija.
Tačiau britų premjeras Davidas Cameronas, pritariantis Turkijos narystei ES, sako, kad prireiks ne vieno dešimtmečio šaliai prisijungti prie Bendrijos.
Be to, daug britų keliasi gyventi ir į žemyninę Europą. Jungtinių Tautų duomenys rodo, kad 2013 metais kitose ES šalyse gyveno 1,3 mln. britų, iš kurių 300 tūkst. gyveno Ispanijoje, 250 tūkst. – Airijoje, o 200 tūkst. – Prancūzijoje.
Prekyba
ES yra didžiausia Britanijos prekybos partnerė. Praėjusiais metais 44 proc. savo produkcijos britai eksportavo į kitas ES šalis, iš kurių importavo 53 proc. prekių ir paslaugų, rodo vyriausybės duomenys.
„Remain“ šalininkai pabrėžia, jog labai svarbu likti bendrojoje rinkoje. O „Leave“ šalininkai teigia, kad būtent dėl didelių eksporto apimčių Briuselis bus suinteresuotas su Britanija, jeigu ši išstos, derėtis dėl palankių prekybos sąlygų.
Darbo vietos
Britų vyriausybė teigia, kad 3 mln. darbo vietų yra tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su kitomis ES šalimis. Vyriausybė sako, kad skaičius remiasi nuostatą, jog „JK darbuotojų skaičius, susijęs su šalies prekyba su ES šalimis, yra lygus Britanijos BVP daliai, sukurtai į ES eksportuojamų prekių ir paslaugų srityje“.
