Jungtinės Karalystės parlamentarai pirmadienį mėgins surasti naują „Brexit“ kelią po to, kai praėjusią savaitę trečiąkart atmetę premjerės Theresos May suderintą susitarimą dėl šalies išstojimo iš Europos Sąjungos, sugriovė jos strategiją ir paliko šalį nežinioje.
Likus mažiau nei dviem savaitėms iki dienos, kai JK gali tekti palikti ES be jokio susitarimo, britų parlamentarai pirmadienį rengia virtinę balsavimų, siekdami rasti dabartinę krizę užbaigsiantį planą, kuriam pritartų dauguma.
Per 2016-ųjų referendumą 52 proc. JK piliečių nubalsavo už tai, kad šalis paliktų Bendriją, tačiau nuo to laiko „Brexit“ šalininkai nesugeba susitarti dėl „skyrybų“ ir būsimų santykių su bloku sąlygų.
Lapkritį Londonas ir Briuselis patvirtino JK išstojimo iš ES susitarimą, tačiau britų parlamentas nesutiko jo ratifikuoti, tad vyriausybei teko prašyti atidėti „Brexit“, iš pradžių planuotą kovo 29-ąją.
ES pasiūlė „Brexit“ datą atidėti iki gegužės 22-osios, bet su sąlyga, kad JK Bendruomenių Rūmai iki praėjusios savaitės pritars Th. May Briuselyje suderintam susitarimui.
Nors premjerė buvo pažadėjusi atsistatydinti, jei parlamentarai pritars jos susitarimui, trečias bandymas įtikinti griežto kurso „Brexit“ šalininkus balsuoti „už“ penktadienio popietę žlugo.
ES kantrybė senka
Dabar Londonas turi informuoti ES apie savo tolesnius veiksmus per neeilinį viršūnių susitikimą, vyksiantį balandžio 10-ąją, antraip JK balandžio 12 dieną turės palikti bloką be jokio susitarimo. Pastarasis scenarijus gali sukelti ekonominį chaosą.
Jei išstojimas būtų atidėtas vėlesnei datai nei gegužės 22-oji, JK tektų dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose kaip ir kitoms valstybėms narėms.
Susierzinimas pastebimas ir Bendrijoje: Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) sekmadienį vienai Italijos televizijai sakė, kad ES kantrybė dėl JK senka.
„Turėjome daug kantrybės su mūsų draugais britais, bet kantrybė jau senka“, – pareiškė J.-C. Junckeris italų kanalui „Rai 1“.
„Iki dabar jau žinome, kam britų parlamentas sako „ne“, bet nežinome, kam jis sako „taip“, – pridūrė jis.
Švelnesnis „Brexit“
Praėjusią savaitę Bendruomenių Rūmai surengė balsavimą dėl aštuonių tolesnių „Brexit“ scenarijų, galinčių pakeisti Th. May susitarimą, tačiau nė vienas iš jų nesulaukė pakankamos įstatymų leidėjų paramos.
Nė vienam pasiūlymui per praėjusios savaitės „indikacinius balsavimus“ pritarta nebuvo, vis dėlto JK parlamente esama paramos planui, kad būtų siekiama sutarti su Briuseliu dėl JK ir ES muitų sąjungos.
Nors tai gali įtikti proeuropietiškai nusiteikusiems Th. May vyriausybės nariams, ministrai tokiam pasiūlymui gali pasipriešinti, ir tada kils rimta grėsmė ministrų kabineto išlikimui.
Pirmadienį 20 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku Bendruomenių Rūmuose rengiamas naujas balsavimas dėl „Brexit“ alternatyvų. Debatai parlamente taip pat numatyti ir trečiadienį.
Dvi daugiausiai palaikymo sulaukusios iniciatyvos buvo nauja ES ir JK muitų sąjunga ir referendumas dėl bet kokio suderinto susitarimo. Nemažai įstatymų leidėjų susilaikė ir per balsavimą dėl pasiūlymo pereiti prie santykių, kokius su bloku palaiko Norvegija.
Pirmadienį pasirodžiusiame interviu visuomeniniam transliuotojui BBC konservatorių frakcijos vyriausiasis drausmintojas Julianas Smithas sakė, kad artimesni Londono santykiai su ES yra „neišvengiamas“ dalykas.
Jo teigimu, 2017-ųjų rinkimai, per kuriuos Th. May prarado parlamentinę daugumą, reiškė, kad „neišvengiamai tai bus švelnesnio tipo „Brexit“.
J. Smithas pasmerkė premjerės ministrų elgesį, esą siekiančių jai pakenkti.
„Mano manymu, tai yra blogiausias vyriausybės prastos disciplinos pavyzdys Britanijos politinėje istorijoje“, – tvirtino jis.
Tuo metu JK išstojimo iš ES šalininkė Andrea Leadsom, parlamente atstovaujanti vyriausybei, inicijavo laišką, kuriuo reikalaujama, kad „Brexit“ nebūtų nukeltas po gegužės 22-osios, paskelbė leidinys „The Sunday Telegraph“.
Tą laišką pasirašė 10 vyriausybės narių. Jame taip pat pabrėžiama, jog Th. May privalo laikytis savo partijos pasižadėjimo palikti ES muitų sąjungą, kad JK galėtų sudarinėti prekybos sutartis su kitomis valstybėmis.
Visuotinių rinkimų grėsmė
Jei parlamentarai visgi pareikalautų siekti muitų sąjungos su ES, tai gali išprovokuoti masinį ministrų protestą.
Tačiau taip gali įvykti ir vyriausybei atsisakius atsižvelgti į Bendruomenių Rūmų valią; keli proeuropietiškų pažiūrų ministrai jau atsistatydino, kad galėtų balsuoti prieš vyriausybės nustatytą poziciją.
Dėl to vis realesnė atrodo visuotinių rinkimų grėsmė. Praėjusią savaitę po nesėkmingo balsavimo dėl „Brexit“ susitarimo Th. May perspėjo: „Bijau, kad procesas šiuose (Bendruomenių) Rūmuose pasiekė ribą.“
Konservatorių atstovai parlamente tvirtino, kad nepritartų idėjai rengti pirmalaikius rinkimus. Kad jie būtų surengti, siūlymui turėtų pritarti ne mažiau kaip du trečdaliai įstatymų leidėjų.
Sekmadienį paskelbti partijų reitingai parodė, kodėl konservatoriai yra skeptiškai nusiteikę naujų visuotinių rinkimų klausimu.
Laikraštis „Sunday Mail“ informavo, kad Konservatorių partijos reitingas smuko septyniais procentais, o Jeremy Corbyno leiboristai surinktų daugiausiai balsų, jei rinkimai vyktų dabar.
Konservatorių partijos pirmininko pavaduotojas Jamesas Cleverly sekmadienį pareiškė, kad jo partija pirmalaikiams rinkimams nesiruošia.
„Nemanau, kad rinkimai kažką išspręstų. Laikas nelaukia, mums reikia įgyvendinti „Brexit“. Nenorime daugiau nereikalingo atidėliojimo“, – pareiškė jis per britų televiziją „Sky News“.
Rinkėjų parama toriams sumažėjo partijai nepavykus įgyvendinti „Brexit“ kovo 29-ąją; tai nuvylė konservatorių šalininkus, per referendumą daugiausia pasisakiusius už JK išstojimą iš ES.
Naujausia apklausa taip pat parodė, kad rinkėjai nedidele persvara pritaria naujam referendumui dėl „Brexit“.
Th. May sulaukia raginimų iš konservatorių įstatymų leidėjų atsistatydinti iš partijos ir šalies lyderės posto nelaukiant, kol įvyks „Brexit“.
Premjerė dar nepalaidojo savo susitarimo, parlamentarų atmesto tris kartus, ir kaip pranešama, svarsto galimybę šią savaitę dar sykį pamėginti gauti jam Bendruomenių Rūmų pritarimą.
