Parengta specialistų ir kompetencijų poreikio žemėlapio studija, kuri apibendrina jau atliktus šios srities tyrimus ir pateikia planą, kaip turėtų būti prognozuojamas specialistų ir kompetencijų poreikis ateityje. Vyriausybės pavedimu Švietimo ir mokslo ministerija koordinuoja Specialistų kvalifikacijų žemėlapio 2010-2016 m. rengimą. Už šį darbą yra atsakinga Švietimo ir mokslo ministro įsakymu suburta tarpministerinė darbo grupė.
„Atliktas tyrimas yra pirmas žingsnis sistemiškos prognozės, siekiančios daug toliau nei 2016 m., link. Iki šiol skirtingos ministerijos buvo užsakiusios daug specialistų prognozavimo studijų, kurios tarpusavyje nekoreliavo, tad jomis nebuvo galima sistemiškai remtis, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. – Studija pateikia kelią, kuriuo einant specialistų ir kvalifikacijų poreikio prognozė bus patikima. Numatytos makro ir mikro prognozavimo galimybės, įvertinta santykio tarp specialistų poreikio bei pasiūlos dinamika, įvardyta, kurios ministerijos turėtų atsakyti už kurią prognozavimo grandį“.
Studijoje išanalizuota septyniolika viešojo sektoriaus užsakymu per pastaruosius ketverius metus atliktų apžvalginių ir atskirų sektorių specialistų poreikio tyrimų. Nustatyta, kad tyrimų rezultatai tarpusavyje menkai palyginami ir negali būti sujungti į vieningą prognozavimo sistemą. Dėl tyrimuose nenumatyto ekonomikos nuosmukio jų rezultatai neatitinka šiandieninės realybės. Studijoje taip pat įvertintos tarptautinės specialistų ir kompetencijų poreikio prognozavimo tendencijos.
Studija pateikia rekomendacijas dėl kompetencijų poreikio ir prognozavimo valstybės mastu ir nubrėžia gaires 2011-2016 m. specialistų kvalifikacijų žemėlapiui. Tyrimą atlikę specialistai siūlo naudoti iš šešių žingsnių susidedančią visuminę prognozavimo sistemą, kurią įgyvendintų Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijos, taip pat kitos atsakingos institucijos.
Į siūlomą prognozavimo sistemą įeina tokie kriterijai, kaip numatoma ūkio raida ir bendras užimtumas, užimtųjų pasiskirstymas tarp ūkio sektorių, darbo rinkos paklausos ir pasiūlos analizė ir derinimas. Visuminio prognozavimo išvadų pagrindu bus formuojamos viešosios politikos nuostatos dėl specialistų poreikio, jų rengimo, perkvalifikavimo, dalinių kvalifikacijų suteikimo.
