Kai kurios Lietuvoje veikiančios profsąjungos jau lapkritį visus šalies samdomus darbuotojus žada kviesti į nacionalinį streiką. Valdžios atstovai toliau aiškina, kad jos vykdoma taupymo politika su įstatymais neprasilenkia.
Nacionalinio streiko idėją brandina Jungtinė profesinė sąjunga (JPS), vienijanti keturias šakines organizacijas: Pramonės profesinę sąjungą, Transporto profesinę sąjungą, Lietuvos bibliotekininkų sąjungą, Lietuvos apskričių ir savivaldybių darbuotojų profesinę sąjungą. Pastarajai organizacijai ir visai JPS vadovaujantis Arvydas Dambrauskas LŽ teigė, jog sumanymas Lietuvoje surengti visų samdomų darbuotojų nacionalinį streiką kilo dėl to, kad šalies valdžia ignoruoja profsąjungų reikalavimus.
Neranda bendros kalbos
"Lietuvos valdžia skelbia, kad dabar - krizės laikotarpis. Tačiau nėra nei Seimo nutarimo ar įstatymo, nei Vyriausybės sprendimo ar kitokio tai patvirtinančio dokumento. Dangstantis krize vienašališkai, be konsultacijų su socialiniais partneriais - profsąjungomis, mažinami atlyginimai, etatai įstaigose, vengiama sudaryti šakines kolektyvines sutartis. Todėl kito būdo savo interesams ginti nematome", - aiškino A.Dambrauskas.
Pasak JPS vadovo, visi ligšioliniai bandymai rasti bendrą kalbą su Vyriausybe jokių rezultatų nedavė. "Dar liepos viduryje įteikėme ministrų kabinetui apskričių ir savivaldybių administracijų darbuotojus ginančios profsąjungos reikalavimus atšaukti numatytus grupinius darbuotojų atleidimus, primygtinius nurodymus eiti nemokamų atostogų ir kitas priemones, kurios nebuvo su mumis suderintos, kaip to reikalauja įstatymai ir Konstitucija. Tačiau jokio atsakymo iki šiol nesulaukėme. Siūlėme kurti taikinamąją komisiją, bet ir vėl buvome neišgirsti", - kalbėjo A.Dambrauskas.
Renka pritariančiuosius
Nesulaukę Vyriausybės kvietimo užmegzti dialogą, profsąjungų atstovai apskričių viršininkų administracijose pradėjo rengti balsavimą. Per jį darbuotojų prašoma išreikšti savo požiūrį į galimą nacionalinį streiką. Anot A.Dambrausko, toks balsavimas jau įvyko septynių apskričių administracijose ir beveik visur vienbalsiai pritarta streiko idėjai. Netrukus apklausos bus surengtos ir likusių apskričių administracijose, kiek vėliau - savivaldybių administracijose.
JPS pirmininkas tikino, kad streikui turėtų pritarti ir netrukus į savo suvažiavimą susirinksianti Lietuvos bibliotekininkų sąjunga, vyksta konsultacijos su kitomis profesinėmis organizacijomis. "Lietuva dar nelabai žino, kas yra streikai. Manoma, išėjo į gatvę, surengė piketą - ir čia jau streikas. Tačiau mes siekiame, kad visa Lietuva nustotų dirbti ir taip priverstų valdžią atkreipti dėmesį į samdomus darbuotojus", - dėstė A.Dambrauskas.
Kas norėjo - kalbėjo
Sekti, kaip vyksta socialinis dialogas tarp suinteresuotų šalių - valdžios (darbdavio) ir profsąjungų, įpareigota Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).
Viceministrė Audra Mikalauskaitė tvirtino, kad profsąjungų teiginiai, esą Vyriausybės sprendimai priimti skubotai, nesitariant su profsąjungomis, yra nepagrįsti. "Visi sprendimai buvo rengiami, o vėliau svarstomi Vyriausybėje viešai, nieko neslėpta. Profesinės sąjungos galėjo išsakyti pretenzijas už apskričių reformą atsakingai Vidaus reikalų ministerijai, kai dar tik svarstyta, ką daryti. Vyriausybės kanceliarijoje buvo surengta ir diskusija su profsąjungų atstovais. Derėtasi ne tada, kai lėšų buvo, o tada, kai pinigų jau trūko ir reikėjo priimti sprendimus, kad jie būtų kiek įmanoma mažiau skausmingi atskiroms gyventojų socialinėms grupėms", - teigiama viceministrės atsakyme, kurį LŽ pateikė SADM specialistai.
Kazys Kazakevičius
