Brazilijos užsienio reikalų ministerija paragino Pietų Amerikos kaimynes grįžti prie dialogo ir pareiškė, kad trečiosios šalys turėti vengti „karinės veiklos“, remiančios kurią nors iš ginčo pusių.
Brazilijos pareiškimas kviečia abi šalis laikytis Argailo deklaracijos, prieš dvi savaites Gajanos ir Venesuelos pasirašyto susitarimo, kuriuo šalių lyderiai paskelbė ginčą dėl sienos išspręsiantys nesmurtinėmis priemonėmis.
Ginčas kilo dėl Esekibo – Floridos valstijos dydžio retai apgyvendinto Gajanos regiono, turtingo nafta ir mineralais.
Venesuela ketvirtadienį rytinėje Karibų jūros dalyje netoli sienos su Gajana pradėjo karines pratybas su 5 tūkst. karių, taip atsakydama į Britanijos sprendimą į regioną siųsti patrulinį laivą „HMS Trent“.
Venesuela apkaltino Gajaną
Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro per nacionaline televiziją transliuotoje kalboje apkaltino Gajaną išdavus Argailo deklaracijos dvasią.
„Mes niekam neleisime mūsų stumdyti“, – sakė N. Maduras, apsuptas kariuomenės vadovybės. Britanijos sprendimą siųsti karo laivą jis pavadino „žlungančios buvusios imperijos“ grasinimu.
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija paskelbė, kad apsilankymas buvusioje britų kolonijoje yra vienas iš suplanuotų laivo vizitų regione ir kad jis taip pat surengs pratybas su Gajanos kariuomene.
Britų karo laivas į Gajaną atvyko penktadienio popietę. Laivo paskyroje socialiniame tinkle „X“ paskelbtos nuotraukos su jūreiviais, sveikinančiais JK ambasadorių Gajanoje ir šios šalies karinių pajėgų vadą, brigados generolą Omarą Khaną (Omarą Chaną). Jiems buvo surengti oficialūs pietūs ir turas po laivą, pristatant jo galimybes.
Karo laivas daugiausiai naudojamas sulaikant piratus ir narkotikų kontrabandininkus, neseniai jis surengė bendras pratybas su kelių Vakarų Afrikos valstybių kariniais laivynais. Laive įrengtos patrankos ir nusileidimo aikštelė sraigtasparniams bei bepiločiams lėktuvams, jame gali būti dislokuota apie 50 jūrų pėstininkų.
Vėlyvą ketvirtadienį paskelbtame pareiškime Gajanos prezidentas Irfaanas Ali (Irfanas Ali) teigė, kad Venesuelai „nėra ko baimintis“ dėl britų laivo aktyvumo Gajanos vandenyse.
„Gajana seniai bendradarbiauja su regiono ir tarptautinėmis valstybėmis, siekdama stiprinti vidaus saugumą, – sakė I. Ali. – Šios partnerystės niekam nekelia grėsmės ir jokiu būdu neketina būti agresyvios“.
Gajana dešimtmečiais kontroliavo Esekibą, bet Venesuela anksčiau šį mėnesį atgaivino pretenzijas į regioną, surengusi referendumą, kuriame rinkėjų buvo klausiama, ar teritorija turėtų tapti Venesuelos valstybės dalimi.
N. Maduro kritikai teigia, kad socialistų lyderis pakartotinai įžiebė ginčą dėl sienos, siekdamas nukreipti dėmesį nuo šalies vidaus problemų prieš kitąmet vyksiančius prezidento rinkimus. N. Maduras ketina kandidatuoti trečiai kadencijai.
Venesuela teigia, kad ji tapo teritorijos vagystės sąmokslo auka 1899-aisiais, kai dėl sienos nusprendė arbitrai iš Britanijos, Rusijos ir Jungtinių Valstijų. Gajana tada buvo Britanijos kolonija.
Karakasas taip pat teigia, kad 1966 metais pasirašytas Venesuelos, Britanijos ir tuometinės Britų Gvianos kolonijos susitarimas dėl ginčo sprendimo panaikino pirminį arbitražą.
Gajana laikosi pozicijos, kad pirminis susitarimas yra teisėtas ir privalomas, bei 2018 metais kreipėsi į Jungtinių Tautų aukščiausiąjį teismą su prašymu priimti tokį verdiktą, tačiau sprendimas tikriausiai nebus priimtas artimiausiais metais.
